Balsuojant „už“ balsavo 71 Seimo narys, „prieš“ nebuvo, susilaikė 4. Nors prieš balsavimą kalbėta, kad opozicija balsavime nedalyvaus, susilaikys arba balsuos „prieš“, atsirado biudžetui pritarusių.
Už balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus ir būtent jo balsas lėmė, kad biudžetui pritarė dauguma Seimo narių ir pagrindinis šalies dokumentas buvo priimtas.
Kaltino „rekordus mušančia“ valstybės skola
Kai kurie valdantieji antradienį džiaugėsi, kad 2022 metų biudžete numatomos augančios lėšos mokslui.
„Kviečiu palaikyti kitų metų biudžeto projektą dėl kelių priežasčių. Visų pirma, džiaugiuosi, kad asignavimai mokslui didėja 30 proc. ir prie 150 mln. eurų, kurie buvo numatyti prieš tai, prisideda dar 44 mln. eurų. Tvarus valstybės finansavimo augimas duos grąžą ateityje. Džiaugiuosi, kad nutarta padidinti ir lėšų apimtis, kuriomis finansuojama priklausomybių prevencija“, – sakė Laisvės frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Darbietis“ Artūras Skardžius kvietė parlamentarus balsuoti „prieš“ ir žėrė priekaištus dėl augančio biudžeto deficito.
„Nėra kuo girtis, kad asignavimai jautrioms sritims didėja. Jie didėja vos keliais procentais, kai infliacija, tikėtina, viršys 10 proc. ir praris visą numatytą biudžeto prieaugį. Nespėjo baigtis pirmieji metai valdžioje, o Vyriausybės vertybinę politiką ištiko bankrotas, o jūs rimtais veidais svarstote jos finansavimą. Vyriausybė ketina daryti tai, ką geriausiai moka – skolintis ir lengva ranka taškyti biudžeto lėšas, nors valstybė skola ir taip muša visų laikų rekordus, numatyta vėl pasiskolinti bemaž 4 mlrd. eurų“, – tvirtino A.Skardžius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad šis biudžetas numato pajamų didinimą, kas yra labai svarbu.
„Be galo svarbu, kad augant kainoms nemažėtų žmonių perkamoji galia. Toks yra įsipareigojimas ir tam skiriama daugiau kaip 1 mlrd. eurų: 500 mln. eurų skiriami medikų, mokytojų, statutinių pareigūnų atlyginimams, kad atlyginimai vidutiniškai didėtų 100 eurų į rankas, dar 500 mln. eurų yra skiriami pensijų didinimui, kad pensijos vidutiniškai didėtų 50 eurų“, – vardijo M.Majauskas.
Tuo metu Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbantis Algirdas Butkevičius tvirtino nesuprantantis, kodėl auga biudžeto deficitas, jei ekonomikos augimas sieks 4 proc.
„Manau, kad deficitas bus didesnis. Pirma, šiandien nubalsavome, kad būtų galima skolintis suteikiant subsidijas „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros nuostoliams padengti. Matome ir pokyčius ekonomikoje: „Ignitis“ dirba nuostolingai, „Klaipėdos nafta“ taip pat“, – tvirtino A.Butkevičius.
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragino priimti biudžetą, nes antraip gresia blogos pasekmės.
„Priimkime biudžetą, suprasdami skirtingus vertinimus, nes jei nepriimame, taikysime vieną dvyliktąją 2021 metų biudžeto išlaidų kartelę, o tai reiškia, kad išvis niekas nepajus to prieaugio, kurį numato šitas biudžetas. Tada plika infliacija nebus padengta biudžete numatytų išlaidų augimu. Tai bus katastrofa“, – sakė E.Gentvilas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas tvirtino, kad nors valdantieji stengėsi biudžeto projektą „įpakuoti kaip saldainį“, jis negali jam pritarti.
I.Šimonytė: rizikų dėl biudžeto priėmimo, kaip ir kasmet, buvo
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po biudžeto priėmimo žurnalistams komentavo, kad kasmet kyla rizikų dėl šio dokumento priėmimo, ne išimtis buvo ir šie metai.
„Daugumos balsavusių, o ne traukusių korteles dėka biudžetas buvo patvirtintas. Vadinasi, nebus vienos dvyliktosios, kuri būtų reiškusi gerokai kuklesnes daugelio žmonių galimybes. Tokia rizika buvo, kaip ir kasmet“, – neslėpė I.ŠImonytė.
Ji akcentavo, kad biudžetas yra svarbus, nes „valstybei yra geriau jį turėti nei neturėti.“
„Dar turbūt nebuvo nė vienų metų, kad valstybė būtų neturėjusi biudžeto. Žinoma, galima išbandyti ir tą vieną dvyliktąją, dabar nėra ta situacija, kaip 2008-2009 metų sandūroje, kai viena dvyliktoji būtų reiškusi kažkokį neįgyvendinamą biudžetą. Šiuo atveju būtų kažkas šių metų lygyje. Kas nors pasakytų, kad tai nėra blogai, bet, žinoma, tada tų padidėjimų, kurie yra biudžetuose suplanuoti, negalėtume realizuoti: nei darbo užmokesčio, nei kitų išlaidų, kurių ne taip mažai yra“, – kalbėjo premjerė.
Ryte salė buvo pustuštė
Ryte pradėjus svarstyti biudžetą, Seimo salė buvo pustuštė – didelė dalis valdančiųjų į posėdžių salę neatėjo jau iš ryto, o tai papiktino opoziciją: dalis jos narių, protestuodami prieš, jų žodžiais, nepagarbų valdančiosios koalicijos elgesį, paliko salę.
Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė prieš balsavimą dėl biudžeto15min teigė, kad opozicinės frakcijos antradienį susitikimo metu aptarė, jog galutiniame balsavime dėl 2022 metų biudžeto nedalyvaus.
„Opozicinių frakcijų seniūnai buvo susitikę pusę vienuolikos, kai opozicija buvo išėjusi iš salės ir priėmė bendrą sprendimą negrįžti, nes yra nepagarba iš valdančiosios daugumos palikti tik ministrę kalbėti, jiems visiškai neįdomu, ką opozicija siūlo. To nėra buvę, kad svarstant biudžetą taip ignoruotų”, – kalbėjo A.Norkienė.
Visgi, jos teigimu, vėliau paaiškėjo, kad ne visi opozicijos nariai susitarimo laikysis – „darbiečiai“, esą, pranešė, jog į salę vis dėlto ateis.
„Iš Darbo frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo gavau žinutę, kad jie apsigalvojo ir eis balsuoti, tai dabar galvojame, ką pasiūlė, kad jie pakeitė tą nuomonę”, – nurodė A.Norkienė.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas 15min patvirtino, kad frakcija ketina dalyvauti balsavime, tačiau jo nepalaikys – balsuos „prieš“ arba susilaikys.
„Mūsų frakcija apsisprendė išreikšti savo nuomonę – mes susilaikysime arba balsuosime „prieš“. Šiandien visą dieną vyksta cirkas, tai opozicija, tai pozicija nebalsuoja. Žmonės klausia, kodėl svarbiausio įstatymo priėmime dalyvauja tiek mažai žmonių. Tai mes norime sudalyvauti, išreikšti savo nuomonę, kad mes nepritariame tokiam biudžetui“, – 15min sakė V.Fiodorovas.
Pasak jo, opozicinių frakcijų pasitarimas „įvyko ekspromtu.“
„Kadangi valdančiųjų buvo mažai, kai opozicija teikė savo siūlymus, opozicijos nariai ekspromtu išėjo iš salės ir diskutavome, kad gal galėtume apskritai nedalyvauti balsavime. Bet pasikartosiu: norisi pasakyti akivaizdžią nuomonę dėl svarbiausio šalies įstatymo, todėl ir balsuosime”, – nurodė politikas.
Dalis opozicijos protestuodama išėjo
Aistros Seime įsiplieskė vos pradėjus kitų metų biudžeto svarstymą. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas pasipiktino, kad vykstant biudžeto priėmimui salėje nėra valdančiųjų. Iš ryto ji iš tiesų buvo pustuštė, valdančiųjų atstovų buvo vos vienas kitas.
„Vyksta biudžeto priėmimas, žiniasklaida turbūt irgi stebi, o biudžetas priimamas tik opozicijos dėka. Suprantu, kad Vyriausybėje krizė, bet kad krizė Seime – niekas nepranešė“, – sakė jis.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė taip pat sakė nematanti prasmės dalyvauti tokiame procese.
„Seimo pirmininke, jūs turėtumėte paraginti grįžti (valdančiuosius – aut. pastaba). Svarstomas svarbiausias metų dokumentas ir tai ne opozicijos darbas balsuoti atskirai. Tai visų Seimo narių ir valstybės bendras interesas. Dalyvauti tokiame procese nėra jokios prasmės“, – sakė R.Tamašunienė.
Opozicinėje Seimo Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad valdančioji dauguma ciniškai išėjo iš plenarinių posėdžių salės, kai pradėtas svarstyti pirmasis opozicijos pasiūlymas valstybės biudžeto projektui.
„Jie išėjo, kiek turime informacijos, tai vienų ten gimtadieniai vyksta, kiti ten lyg sako lyg senelis (Vytautas Landsbergis – 15min) atvažiavo į parlamentą, su Ingrida Šimonyte ir Gabrieliumi Landsbergiu susitinka ir bando aiškinti, kad čia nereikėtų muštis ir peštis. Ir kitas yra, manau, požiūris apskritai į parlamentą. Tai, įsivaizduokite, Lietuvos žmonės, kurie, va, žiūri visą šitą cirką, ką jie galvoja apie mūsų Seimą? Galvoja, kad mes čia kažkokie nesvipročiai čia susirinkę ir ką norim, tą darom. Jeigu žmogus dabar neateitų prie konvejerio dirbti, jis būtų atleistas iš darbo. O čia sau sėdi ramiai ir gali net nebūti salėje“, – žurnalistams kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas taip pat paragino V.Čmilytę-Nielsen paprašyti parlamentarų sugrįžti į salę.
„Žmonės stebi, yra valstybės biudžeto svarstymas. Paprašykite jų sugrįžti į salę, jie turbūt stebi kabinetuose per televizorių. Gerbkime žmones“, – sakė R.Šarknickas.
Replikuodamas konservatorius Edmundas Pupinis sakė, kad dabar balsuojama ne dėl biudžeto, o dėl kiekvieno Seimo nario pasiūlymo.
„Į salę Seimo nariai sugrįžta, kai balsuojama dėl biudžeto. Šiuo metu kiekvienas siūlymas, kiekviena fantazija, jei ji neįdomi Seimo nariui, nebūtina čia sėdėti ir balsuoti. Taip buvo daug kadencijų“, – tvirtino E.Pupinis.
Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbantis Algirdas Butkevičius replikavo, kad atrodo, jog dabar „svarstomas opozicinių partijų pateiktas biudžetas.“
„Situacija primena Švedijos parlamentą, kai yra svarstomi du biudžeto projektai. Vieną paruošia opozicija, kitą valdančioji dauguma. Dabar atrodo, kad pateiktas opozicinių frakcijų projektas“, – sakė politikas.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis replikavo, kad konservatoriai „sėdi kabinetuose“ ir paragino opoziciją palikti salę. Dalis opozicijos taip ir padarė.
Dėl šios situacijos buvo paskelbta 10 minučių pertrauka. Po jos Seimo posėdžių salėje valdančiųjų padaugėjo, tačiau „valstietis“ Arvydas Nekrošius pasigedo premjerės Ingridos Šimonytės.
„Reikia pasidžiaugti, kad konservatorių padaugėjo, tai pažiūrėsime, kaip jiems seksis balsuoti ir išsakyti savo nuomonę. Seimo pirmininke, gal galite paprašyti premjerės sudalyvauti svarbiausio įstatymo priėmime?“, – į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen kreipėsi A.Nekrošius.
Politiko pastaba sulaukė griežto Seimo vadovės atsako.
„Jūs puikiai žinote, kad visi dalyvaus ir pasisakys, kam priklauso. Specialaus paraginimo tikrai nereikia. Siūlau susikaupti visiems, ypač tiems, kurių pasiūlymus svarstome. Kviečiu visus rinktis į salę, nes labai keista, kai Vyriausybė turi pristatyti ne savo siūlymus ir nėra net kam kalbėti dėl motyvų“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
S.Skvernelis: biudžetas netvarus
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis antradienį ryte biudžeto projektui negailėjo kritikos – anot politiko, jis yra netvarus ir net pavojingas.
„Kalbant apie valstybės biudžetą, mes susilaikysime ir jo nepalaikysime. Kiti biudžetai iš mūsų frakcijos narių gali sulaukti palaikymo, kalbu apie „Sodros“ biudžetą. Iš tikrųjų biudžetas nėra tvarus, pirmiausia, nepagrįstas realiomis pajamomis. Išlaidoms numatytos skolintos lėšos arba negautos, bet jau išleistos pajamos. Tas skolinimasis dėl valstybės ydingos politikos daromas toliau, dabar ir „Lietuvos geležinkeliams“ numatytos subsidijos“, – žurnalistams antradienį sakė S.Skvernelis.
Jis teigiamai vertino tai, kad „Sodros“ biudžete numatomos didėjančios pensijos, tačiau akcentavo, kad biudžetas sukels dar didesnių bėdų dėl infliacijos.
„Su šituo biudžetu turėsime dar didesnių problemų su infliacija, su augančiais resursais energetikos srityje ir užsienio politika, kuri betarpiškai turės įtakos ir šalies eksportui, ir pajamoms, gaunamoms iš dividendų“, – kritikavo S.Skvernelis.
„Matome, kad tai yra netvarus, pavojingas biudžetas ir atsakomybės už jį prisiimti negalime“, – pridūrė jis.
G.Skaistė: euro zonoje biudžeto deficito vidurkis – 3,9 proc.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė, atsakydama į kritiką, tvirtino, kad reikia vertinti bendrą situacijų Europos Sąjungoje. Anot jos, euro zonoje biudžeto deficito vidurkis siekia 3,9 proc., o Europos Sąjungoje yra dar didesnis.
„Vertiname bendrą kontekstą ir pandeminę situaciją, turime ir migracijos krizę pasienyje. Tikiu, kad šitas deficitas yra geriausiai atspindintis Lietuvos realijas ir tai, ką reikia finansuoti“, – tvirtino ministrė.
Ji pabrėžė, kad esminiai dalykai biudžete yra finansavimo užtikrinimas pandemijos ir migrantų pasienyje situacijoms, taip pat švietimo susitarimo įgyvendinimui, mokytojų, dėstytojų darbo užmokesčio didinimui.
E.Gentvilas tvirtino, kad liberalai biudžetą palaikys.
„Esu įsitikinęs, kad Seimas priims biudžetą ir praradimai gyventojų kišenėse bus kompensuojami atlyginimų didinimais, kitomis išmokomis ar per papildomą viešųjų paslaugų teikimą. Visada vyksta tam tikros krizės ruošiant biudžetą, jį priimant, diskutuojant dėl jo. Natūralu, kad vyko tam tikrų perturbacijų ir dabar, bet esu įsitikinęs, kad biudžetas bus priimtas. Tai yra geras biudžetas”, – tvirtino politikas.
Pasak jo, numatytas biudžeto deficitas ir skolos dydis yra „tvarūs.“
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas buvo nusiteikęs kritiškai. Anot jo, biudžetas nenusipelno jokių pagyrų.
„Jis yra iš skolintų pinigų, perkeliantis finansinę naštą ateities kartoms. Biudžeto pajamos nesubalansuotos, mokesčių sistemos pertvarka nėra padaryta“, – nukirto G.Paluckas.
Kas keisis?
Biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis 2022 metais sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Biudžeto deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje sieks 44,8 proc. BVP. Pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta, kad deficitas sieks 3,1 proc.
Vyriausybė pirmadienį taip pat numatė įstatyme įrašyti nuostatą, kad Finansų ministerija kitais metais galės valstybės vardu pasiskolinti lėšų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.
„Sodros“ biudžete numatyta, kad vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką. Dabar jos dydis – 28,63 euro.
Kitąmet „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 5,837 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 5,533 mlrd. eurų, planuojamas 1 mlrd. 61 mln. eurų rezervas.
Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, nuo kitų metų pradžios minimalus mėnesio atlyginimas didės iki 730 eurų, o maksimaliai taikytinas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – iki 460 eurų.
Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didės atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo darbingumo lygio). Šie NPD pakeitimai kainuos 74,1 milijono eurų.
Pirmadienį Vyriausybė pritarė ir Seimo narių siūlymams 12 tūkst. eurų padidinti asignavimus Nacionalinei sveikatos tarybai, taip pat 700 tūkst. eurų – savivaldybių priešgaisrinei saugai.
