Valstybės biudžete numatytos lėšos leis padidinti vaiko pinigus iki 70 eurų, taip pat augs pensijos, minimali alga. Visgi pagrindiniai pokyčiai nuo ankstesnių biudžetų susiję su koronaviruso pandemijos valdymu – jos padariniams malšinti numatytas beveik milijardas eurų.
Dėl COVID-19 krizės mažėja biudžeto įplaukos iš surenkamų mokesčių, tačiau didėja išlaidos situacijos suvaldymui. Tai lemia, kad viešųjų finansų deficitas kitąmet sieks maždaug 7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rietenos dėl deficito ir COVID-19 valdymo
2021 metų biudžeto projektas priimtas valdančiųjų balsais, opozicija jo nepalaikė. Už įstatymą balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 2 Seimo nariai, susilaikė 49 politikai.
Daugiausiai nesutarimų tarp Seimo narių kilo dėl to, kiek ir kaip valstybė planuoja išlaidas kovai su koronaviruso pandemija.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas sakė, kad naujoji Vyriausybė mechaniškai padidino valdžios sektoriaus deficitą, o tai blogina valstybės galimybes pigiai skolintis.
Dabartinis kelias mane iš tikrųjų labai liūdina.
S.Skvernelio Vyriausybė biudžete numatė 5 proc., taigi 2 procentiniais punktais mažesnį valdžios sektoriaus deficitą, nei planuoja dabartinė valdžia. Tiesa, jų projekte nebuvo lėšų COVID-19 suvaldymui – jos slypėjo numatytoje galimybėje valdžiai pasiskolinti.
„Dabartinis kelias mane iš tikrųjų labai liūdina. Vadinasi, kad valdantieji nepasitiki I.Šimonytės Vyriausybe, jeigu nenori jiems suteikti tokios pat galimybės pasiskolinti“, – žurnalistams sakė V.Ąžuolas.
Jis taip pat abejojo, ar naujosios Vyriausybės numatyto milijardo eurų COVID-19 pasekmių suvaldymui pakaks, nes nuėjusi Vyriausybė šiemet tam išleido beveik trigubai daugiau.
Antroji priežastis, kodėl „valstiečiai“ nepalaikys biudžeto, Anot V.Ąžuolo, yra išimtos dar nepatvirtinto europinio Atsigavimo fondo lėšos, skirtos vadinamojo Ateities ekonomikos DNR planui įgyvendinti.
„Estija, Italija, Vokietija tuos pinigus įtraukė į pajamas ir nuo vasario 1 dienos planuoja tuos pinigus leisti“, – tvirtino politikas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad klausant V.Ąžuolo apima svetima gėda, nes ankstesnės Vyriausybės numatytas 5 proc. deficitas neturi jokios prasmės – jis būtų augęs.
„Akivaizdu, jeigu jie planavo taip pat valdyti koronavirusą kaip šiais metais, tai biudžeto deficitas būtų 10 proc.“, – teigė finansų ministrė.
Pasak jos, akivaizdu, kad COVID-19 išlaidos bus reikalingos, todėl jas reikia suplanuoti biudžete ir vykdyti skaidriai, skirtingai nei tai darė ankstesnė Vyriausybė, netikslinusi iždo.
„Man atrodo, šiandien suplanuotos išlaidos yra optimalios. (...) Išlaidos suplanuotos pusei metų. Tikimės, kad per tą laiką kovidą suvaldyti pavyks“, – kalbėjo G.Skaistė.
Panašiai kalbėjo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Jeigu situacija užsitęs arba atsiras papildomas lėšų poreikis, tai, skirtingai nuo buvusios Vyriausybės, mes ateisime į Seimą su biudžeto patikslinimais“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Reaguodama į pastabą, jog numatydama tas lėšas Vyriausybė didina prognozuojamą valdžios sektoriaus deficitą, I.Šimonytė pareiškė: „O jeigu paslepi išlaidas skolinimosi limite ir jų nedeklaruoji, tai nėra deficito didinimas?“.
„Man atrodo, kad skaidrus ir atsakingas biudžeto valdymas reikalauja, kad Seimas apsispręstų dėl to, kokioms sritimis, kokioms institucijoms yra skiriami biudžeto pinigai tiek surinkti kaip mokesčiai, tiek pasiskolinti mokesčių mokėtojų vardu“, – sakė premjerė.
„Ana Vyriausybė galvojo, kad ji pati gali spręsti tokius klausimus posėdžių pasitarimais, potvarkiais ar kitais žemo lygio teisės aktais“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Netikėtumai ir trikdžiai
Daugiausiai laiko antradienį priimant 2021-ųjų biudžetą skirta apsvarstyti Seimo narių pasiūlymams, kurių dauguma nebuvo priimti. Dar kelios valandos buvo sugaištos dėl procedūrinių ginčų ir aiškinantis, ar Seime dėl saviizoliacijos iš vertėjo būdelės balsavęs parlamentaras Laurynas Kasčiūnas nepažeidė koronaviruso prevencijos taisyklių.
Šis biudžetas buvo iškastruotas.
Su Vyriausybės palaiminimu pritarta iniciatyvoms numatyti lėšų Seimo nuolatiniam atstovui Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongrese, perskirstyti asignavimus Specialiųjų tyrimų tarnybai, o didžiausia po pirmadienio atsiradusi nauja eilutė – 11,7 mln. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai ir dėl koronaviruso pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti.
Tiesa, Seimas taip pat pritarė liberalo Ričardo Juškos pasiūlymui apie pusantro milijono eurų numatyti Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimų kėlimui, nors Ministrų kabinetas iniciatyvos neparėmė. Šis pataisymas priimtas daugiausiai opozicijos veiksmais, už jį balsavo ir dalis liberalų bei konservatorių.
„Sveikinu buvusią valdžią su tuo, kad pati nenumačiusi pinigų biudžete net tam, ką reikia minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimus, dabar padidino dar deficitą, už kurį bando mane kalti prie kryžiaus. Tokio cinizmo šioje šalyje dar nebuvo“, – reaguodama į šį sprendimą pareiškė premjerė I.Šimonytė.
Didžiulis triukšmas Seime dar buvo kilęs dėl Laisvės partijos atstovo Artūro Žukausko pasiūlymo įvairioms švietimo reikmėms numatyti apie 46 mln. eurų. Iš pradžių iniciatyvai buvo pritarta, vėliau valdančiųjų balsais persigalvota, o kilus ginčams dėl antrojo balsavimo teisėtumo netgi prireikė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo.
Ne mažiau rietenų per biudžeto priėmimą sukėlė konservatoriaus L.Kasčiūno dalyvavimas Seimo posėdyje. Jis dėl galimo kontakto su COVID-19 sergančiu asmeniu balsavo saviizoliavęsis vertėjų kabinoje, o tai sukėlė aršias diskusijas, ar toks elgesys neprieštarauja koronaviruso prevencijos taisyklėms. Apie tai galite paskaityti čia ir čia.
Be jokios abejonės, diskusijų Seimo salėje kėlė ir pats valstybės biudžetas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas padėkojo buvusiai Vyriausybei už projekto parengimą, o finansų ministrei – už pataisymus.
„Labai kviečiu kolegas šiandien nelaužyti iečių ir susitelkti ties iššūkiais, kuriuos matome už lango. Pirmiausia tai COVID-19 pandemija“, – sakė politikas.
„Valstietis“ Kęstutis Mažeika pareiškė balsuosiąs prieš biudžetą, nes valdantieji nepalaikė parlamentarų siūlymų investuoti į švietimo, sveikatos apsaugos infrastruktūrą regionuose.
„Šis biudžetas buvo iškastruotas, – pareiškė parlamentaras. – (...) Negaliu balsuoti už šį kastratą ir raginu jus nebalsuoti“.
Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis ragino palaikyti projektą dėl didesnio finansavimo užsienio politikai.
„Pirmą kartą po maždaug aštuonerių metų yra atsižvelgta į bent minimalius diplomatinės tarnybos poreikius“, – tvirtino Seimo narys.
Tačiau „valstiečių“ atstovas Lukas Savickas sakė nepalaikąs biudžeto, nes iš jo išimtos europinės lėšos, kuriomis būtų finansuojama ekonomikos transformacija per DNR planą.
Skaičiai ir faktai
Biudžete naujoji Vyriausybė numatė 1,24 mlrd. eurų papildomų išlaidų, iš jų 934 mln. eurų – COVID-19 suvaldymui.
Iš viruso pasekmėms valdyti skirtų lėšų daugiausia gaus socialinės apsaugos sritis – didžiausia pyrago dalis atiteks prastovų subsidijoms bei ligos ir nedarbingumo išmokoms, atitinkamai po 180 ir 120 mln. eurų.
Siaurinant savarankiškai dirbančiųjų ir darbo paieškos išmokų ratą, bendrai šioms priemonėms numatyta 100 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skiriama 230 mln. eurų. Iš jų 150 mln. eurų yra subsidijoms verslui, 30 mln. eurų lengvatinėms paskoloms, 17 mln. eurų palūkanų kompensavimui smulkiam ir vidutiniam verslui, kitai paramai – 33 mln. eurų.
Sveikatos sritis gaus 145 mln. eurų – 65 mln. vakcinai įsigyti, o likę 80 mln. – įsipareigojimams tiekėjams ir laboratorijoms.
Be to, iš biudžeto projekto išimta 744 mln. eurų pajamų ir išlaidų, susijusių su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondu, kuris dar nėra iki galo patvirtintas Briuselyje.
Šiomis lėšomis bus finansuojama dalis Ateities ekonomikos DNR plano, bet tik tada, kai bus iki galo aiški tiksli asignavimų suma ir kriterijai atrenkant projektus, tvirtina Vyriausybė.
Likusios išlaidos – maždaug 300 mln. eurų – numatytos ankstesniems įstatymais numatytiems įsipareigojimams įgyvendinti: papildomam pensijų indeksavimui, papildomoms lėšoms tautinių mažumų mokykloms, socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti. Dar daugiau nei 20 mln. eurų didės kultūros biudžetas.
Dar anksčiau buvo numatyta, kad kitais metais vienu euru bus didinama valstybės tarnautojų bazinė alga, beveik 9 proc vidutiniškai didės pensijos. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką.
Vyriausybė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės biudžeto pajamos kitąmet bus beveik 4,6 mlrd. eurų mažesnės nei išlaidos.
-
S.Skvernelis nepalaikys biudžeto: toks deficitas veda į nevaldomą skolos augimą, jau kitąmet teks didinti mokesčius
-
Rezerviniame fonde 2021-ųjų pabaigoje turėtų būti sukaupta apie 420 mln. eurų
-
Mindaugas Kvietkauskas: kultūros trupiniai 2021 m. biudžeto projekte
-
G.Nausėda apie biudžeto deficitą: ankstesnė Vyriausybė kai kuriuos dalykus paslėpė
