Moterys renkasi moteriškas profesijas
„Lietuvoje mes esame vieni iš pirmaujančių pasaulyje pagal tai, kiek moterų dalyvauja darbo rinkoje. (...) Moterys yra labiau išsilavinusios negu vyrai. Aukštą išsilavinimą turi 62 proc. moterų ir 38 proc. vyrų. Bet situacija yra tokia, kad moterys vis dar renkasi vadinamas moteriškas profesijas, o vyrai – vyriškas. Ir būtent tose vyriškose profesijose atlyginimai dažniausiai būna aukštesni“, – penktadienį Prezidentūroje pristatydama studiją „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ kalbėjo asociacijos ,,Lyderė“ steigėja bei investicijų bendrovės ,,Northern Horizon Capital“ vadovė Milda Dargužaitė.
Ji pateikė duomenis, rodančius, kad iš 2017 m. baigusiųjų universitetą tik 13 proc. merginų įgijo IT specialybę.
„O tai yra viena iš paklausiausių profesijų šiuo metu pasaulyje“, – akcentavo M.Dargužaitė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų neišnyko. Moterys uždirba 14 proc. mažiau nei vyrai.
Kita problema, pasak M.Dargužaitės, moterų lyderių trūkumas.
„Jeigu pažiūrėtume į didžiausias korporacijas Lietuvoje, moterų vadovių yra 30 proc., bet kuo aukštesnės pareigos, tarp direktorių, jų iš viso beveik nėra“, – sakė studijos bendraautorė.
Ji akcentavo, kad moterys Lietuvoje turėtų uždirbti 10 proc. daugiau nei vyrai pagal jų įgytą išsilavinimą, patirtį. Kodėl taip nėra?
„Ta nepaaiškinama dalis yra iš tikrųjų ta kultūrinė dalis, stereotipai kažkokie, kurie moterims sukuria barjerus darbe siekti karjeros“, – akcentavo M.Dargužaitė.
Ta nepaaiškinama dalis yra iš tikrųjų ta kultūrinė dalis, stereotipai kažkokie, kurie moterims sukuria barjerus darbe siekti karjeros“, – sakė M.Dargužaitė.
Stereotipai atsiliepia senatvėje
M.Dargužaitė kalbėjo apie 2017 m. darytą apklausą, kai buvo klausiama, koks yra moters vaidmuo.
„70 proc. atsakė, kad moters pagrindinis vaidmuo yra šeimos priežiūra“, – stebėjosi ji.
Investicijų bendrovės ,,Northern Horizon Capital“ vadovė akcentavo, kad stereotipai yra diegiami nuo mažens.
„Stereotipai veikia visuose gyvenimo etapuose, jie prasideda nuo pat pat mažens. Viena iš studijų atskleidė, kad, kai 6 metų vaikams buvo liepta pasirinkti žaisti žaidimą – vieną tiems, kurie yra labai protingi, ir kitą tiems, kurie labai stengėsi, tai mergaitės renkasi žaidimą tiems, kurie labai stengiasi, o berniukai – tiems, kurie labai protingi“, – sakė M.Dargužaitė.
Įdomu, kad kai šis tyrimas buvo atliktas su 5 metų vaikais, tokio ryškaus pasiskirstymo nebuvo.
M.Dargužaitė išskyrė vieną reklamos Lietuvoje pavyzdį, kur buvo ryškiai matoma, kaip stereotipizuojamos mergaitės ir berniukai.
„Berniukai yra išradėjai, mąstytojai, o mergaitės – gėlės, svajotojos, princesės“, – kalbėjo ji.
Taip pat M.Dargužaitė akcentavo, kad berniukai skatinami žaisti erdvinį mąstymą lavinančius žaidimus, o mergaitėms daugiau skiriami žaidimai apie šeimą, kaip kažkuo rūpintis. Dėl to dažnai sakoma, kad mergaitėms matematika yra neįkandama.
„Įsitikinimas, kad gal mergaitėms blogiai sekasi matematikoje yra ne biologinis, o daugiau kultūrinis, suformuotas nuo pat mažens“, – pažymėjo ji.
Įsitikinimas, kad gal mergaitėms blogiai sekasi matematikoje yra ne biologinis, o daugiau kultūrinis, suformuotas nuo pat mažens, – pažymėjo M.Dargužaitė.
Aplink girdimos tokios kalbos nuo pat mažens daro įtaką mergaičių savimonei apie jų gebėjimus ir ką turėtų daryti gyvenime toliau.
Moterys dažniau renkasi neva moteriškas profesijas, uždirba mažesnius atlyginimus, todėl ir senatvėje gauna mažesnes pensijas nei vyrai. Vadinasi, senatvėje pragyventi joms yra sudėtingiau dėl vaikystėje susiformavusių stereotipų, rodo studija.
Spalio 11-ają minima Tarptautinė mergaitės diena. Šia data siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į lyčių nelygybę ir paskatinti mergaičių įgalinimą dabar ir ateityje.