Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2008 metų Lietuvoje nuolat mažėjo. Kai kuriais skaičiavimais, į rankas gaunama alga sumenko daugiau nei dešimtadaliu. Tačiau, Statistikos departamento (SD) duomenimis, 2010 metais uždarbis pradėjo kilti. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, jis padidėjo 1,2 proc. ir metų viduryje siekė 1 601,8 Lt. Trečiojo ketvirčio rodiklius SD skelbs lapkričio pabaigoje. Laisvosios rinkos institutas (LRI) skaičiuoja, kad vidutinė alga 2010 metais sudarys 1 558 Lt.
Anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, darbo užmokestis kitąmet vidutiniškai augs apie 2 proc. SEB banko prognozėmis, jis didės 3,5 proc., LRI numato 3 proc. augimą. Vienos didžiausių pasaulyje konsultavimo kompanijų „Mercer“ tyrimo Lietuvoje duomenimis, planuodami 2011 metų atlygio biudžetą, darbdaviai planuoja kilstelti atlyginimus vidutiniškai 3–3,5 proc.
Tačiau ekspertai įsitikinę, kad bendras uždarbio lygis Lietuvoje kitais metais iš esmės nesikeis. Apčiuopiamai storės tik aukštųjų technologijų – informacinių technologijų (IT), farmacijos ir pan. – sektorių darbuotojų piniginė, kur vidutinis atlygis šiemet augo daugiau nei 10 proc. Kitose įmonėse ryškės diferenciacija: atlygis augs tik svarbiausiems, aukštos kvalifikacijos įmonių darbuotojams.
„Tose srityse, kur reikia labai kvalifikuotos darbo jėgos, pavyzdžiui, IT sektoriuje, galime išvysti ir dviženklio procentinio skaičiaus augimą“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Atlyginimus kelia viliodami darbuotojus
Tiesa, atlyginimų augimo gali tikėtis visų sričių darbuotojai, mat, paprastai tariant, gerų specialistų trūksta visada. „Mercer“ atstovės Lietuvoje bendrovės „Consulteam Baltics“ vadovo Žilvino Akelio teigimu, nors nedarbo lygis šalyje aukštas, ieškodami tinkamų specialistų darbdaviai patiria sunkumų.
Geriausi darbuotojai darbo vietas išlaikė ir sunkmečiu, tad, ieškant specialistų, neretai pasitelkiama „galvų medžioklė“. „Mercer“ darbo užmokesčio tyrimo duomenimis, savanoriška darbuotojų kaita 2010 metais įmonėse tesudarė 5 proc., tad, norint pervilioti aukštos kvalifikacijos specialistą, dažniausiai tenka siūlyti ir didesnį darbo užmokestį, – kalbėjo Ž.Akelis.„Geriausi darbuotojai darbo vietas išlaikė ir sunkmečiu, tad, ieškant specialistų, neretai pasitelkiama „galvų medžioklė“. „Mercer“ darbo užmokesčio tyrimo duomenimis, savanoriška darbuotojų kaita 2010 metais įmonėse tesudarė 5 proc., tad, norint pervilioti aukštos kvalifikacijos specialistą, dažniausiai tenka siūlyti ir didesnį darbo užmokestį“, – kalbėjo Ž.Akelis.
Beje, atlyginimų augimą lemia ne tik darbuotojų kvalifikacija ar darbo jėgos trūkumas įvairiuose sektoriuose, bet ir pragyvenimo lygis kiekviename mieste. „Vilniuje gyventi yra brangiau negu mažame mieste ir darbdaviai į tai šiek tiek atsižvelgia nustatydami atlyginimo lygį. Bet gali būti ir taip, kad kuriame nors mažesniame mieste trūksta tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui, vaistininkų. Tada jie yra viliojami iš didmiesčių būtent didesniais atlyginimais“, – aiškino „Swedbank“ atstovas N.Mačiulis.
Valdžios atstovai tvirtina, kad viešajame sektoriuje atlyginimai nedidės. Finansų ministrė I.Šimonytė, viešėdama „15min“ konferencijoje ir atsakydama į skaitytojų klausimus, pabrėžė, kad darbo užmokesčiui šalies biudžete skiriamų lėšų kitąmet nebus daugiau nei šįmet. Esą atlyginimai galėtų augti nebent mažinant darbuotojų skaičių. Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, valstybės sektoriuje vidutinis atlyginimas šiuo metu didesnis nei privačiame: į rankas tai sudaro atitinkamai 1 683,3 Lt ir 1 544,3 Lt. Be to, jau prabilta apie algų didinimą kai kurių įmonių, kurias kontroliuoja valstybė, vadovams.
„Zuikio ašarėlės“
Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, be aukštųjų technologijų sektoriaus, kurio įmonės daugiausia įsikūrusios Vilniuje ir Kaune, atlyginimai galėtų augti ir į eksportą orientuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, baldų ar tekstilės pramonėje. Šių verslo šakų įmonės dažnai veikia ir mažesniuose miestuose. Tačiau ekonomistė atkreipė dėmesį, kad čia uždarbio augimas iš esmės nepakels gyvenimo lygio, o atlygio padidėjimas procentais iškreipia realią situaciją.
„Pavyzdžiui, drabužių siuvėjų vidutinis atlyginimas dabar yra 1 000 Lt. Netgi paauginę jį 10 proc., gauname 1 100 Lt. Tai zuikio ašarėlės. Bet spartaus atlygio kilimo šiuose sektoriuose nereikėtų tikėtis, nes dėl to mes ir esame konkurencingi – dėl mažų išlaidų“, – sakė ji.
Pasak J.Varanauskienės, panašiai procentų dydžiai iškreipia požiūrį ir atlyginimų statistiką skaidant pagal lytis. Vidutinis vyro mėnesio uždarbis Lietuvoje siekia 1 730,3 Lt, moters – 1 489,3 Lt. Todėl moterų atlygis procentiškai kitąmet gali augti daugiau, bet mažesniu procentu kylantis vyro uždarbis paaugs solidžiau.
Ž.Akelis atkreipė dėmesį, kad atlyginimai gali augti gamybos įmonėse, bet iš esmės tai taps tik kompensacija už praėjusius metus, kai algos kai kur buvo apkarpytos net iki 20 proc.
Visuotinis augimas – negreit
N.Mačiulis ragino pernelyg nesieti atsigaunančio eksporto su atlyginimų augimu, mat daugiausia Lietuva eksportuoja galutinių vartojimo prekių, o jų gamyboje dažnai dirba ne pačios aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai – būtent tie, kurių rinkoje dabar netrūksta, mat šalyje veši nedarbas. Jie negali prašyti pakelti atlygio, mat šių darbuotojų pasiūla gerokai viršija paklausą.
„Galbūt darbo jėgos samdytojas gauna pajamų, jo pelnas didėja. Tačiau kam mokėti daugiau, jeigu žmonės dirba už dabartines algas?“ – kalbėjo socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.
Galbūt darbo jėgos samdytojas gauna pajamų, jo pelnas didėja. Tačiau kam mokėti daugiau, jeigu žmonės dirba už dabartines algas? – klausė socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.Anot mokslininko, šiemet 18 proc. siekiantis nedarbas kitąmet mažės iki 15 proc., bet tai nėra toks pokytis, dėl kurio pritrūktų darbo jėgos ir tektų pradėti vilioti darbuotojus, taigi siūlyti didesnę algą. Be to, pasak socialinių mokslų daktaro, nemažai darbdavių iš tiesų neturi iš ko didinti atlygio, mat per krizę sunkiai verčiasi.
R.Lazutka siūlė artimiausius keletą metų nesitikėti masinio atlyginimų kilimo, kai uždarbis auga ištisoms darbuotojų grupėms: prekybos centrų pardavėjams, statybininkams ar pan. Jis priminė, kad po Rusijos krizės 2000 metais, kai ekonomika nesmuko taip drastiškai kaip dabar, atlyginimai 2–3 metus beveik nesikeitė. Netgi ūkiui vėl pradėjus augti 4–5 proc., vėliau net 7 proc., darbo uždarbis į viršų pajudėjo tik 2006 metais, o smarkiau išaugo tik 2007 metais.
Atlyginimams tenka mažesnė BVP dalis
Anot R.Lazutkos, Lietuvoje darbuotojai apskritai per atlyginimus gauna mažesnę savo sukurto produkto dalį nei Vakaruose. Iš esmės bendrojo vidaus produkto (BVP) pyragas dalijamas į tris dalis: gabalas atpjaunamas netiesioginiams mokesčiams (pridėtinės vertės mokesčiui, akcizams ir t. t.), o likusi dalis pasiskirsto tarp kapitalo savininkų ir darbuotojų. Lietuvoje darbuotojų atlyginimams tenka kur kas mažesnė dalis nei Vakaruose: 54 proc., ES vidurkis – 64 proc. Anot R.Lazutkos, taip susiklostė todėl, kad Lietuvoje darbuotojai neturi stiprių profsąjungų kaip Vakaruose – jeigu kas nors streikuoja, tai viešojo sektoriaus atstovai: mokytojai ar policininkai. Be to, darbuotojus „ramina“ ir didelis nedarbas.
Pasak ekonomisto, sunkmečiu stiprios profsąjungos nereikalauja, kad augtų algos, bet bando sustabdyti, kad jo ir nemažėtų. „Mes praktiškai negirdime, kad Vakaruose algos mažėtų. Pas mus irgi, beje, jos ne tiek sumažėjo, kiek smuko ekonomika, nes profsąjungos labiau gina tuos, kurie yra profsąjungos nariai ir kurie dirba, o ne bedarbius“, – kalbėjo R.Lazutka.
Kad ir kaip ten būtų, skirtumas tarp Lietuvos ir ES vidurkio sudaro 10 procentų BVP – apie 10 mlrd. Lt. Dalį šios sumos darbuotojai atiduotų į biudžetą per Gyventojų pajamų mokestį, taip pat – pirkdami prekes, kurios apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu ar akcizais. Tuo tarpu kapitalas nebūtinai išleidžiamas – jo uždirbtos lėšos kaupiamos ar investuojamos.
