Maskvai tęsiant pradėtą karą Ukrainoje iššūkių nestinga. Didieji Rusijos bankai buvo atjungti nuo SWIFT sistemos, smarkiai sumažėjo tarpvalstybinių operacijų kanalų skaičius, o atlikti operacijas doleriais ir eurais tapo daug sunkiau. Valdžios institucijos turi ieškoti naujų schemų ir sprendimų, kaip gauti lėšų eksportui ir atsiskaityti už importą.
Rusijos valdžia ir įmonės bandė pereiti prie operacijų nacionaline valiuta, barterinių mainų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir kitų schemų, tačiau per 2022 metus nepavyko rasti sisteminio sprendimo. Šiose paieškose išryškėjo aiški tendencija: Kremliaus dėmesys krypsta į kriptovaliutas ir mokėjimus juaniais, kas sparčiai didina Rusijos ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos valiutos su visomis iš to kylančiomis rizikomis, skelbiama „Carnegie Politika“ apžvalgoje.
Nuo JAV dolerio prie juanio
Vladimiro Putino pasaulėžiūroje ekonominė nepriklausomybė yra vienas iš kertinių suverenumo akcentų. Vakarai, įvedę finansines sankcijas Kremliui, parodė Rusijos pažeidžiamumą šioje srityje. Tai reiškia, kad šiuo metu pagrindinė Rusijos valdžios institucijų užduotis – surasti sprendimą, kuris leistų atsiskaityti su kitomis šalimis apeinant JAV dolerį. O dar geriau, jei atsiskaitymų mechanizmas iš esmės būtų nepriklausomas nuo tradicinių finansų kanalų – tuomet būtų galima nebijoti jokių sankcijų.
Tačiau iš tikrųjų, kaip rašoma apžvalgoje, nors Kremlius fantazuoja apie nepriklausomybę nuo JAV dolerio, alternatyvų trūkumas verčia Rusijos įmones didinti operacijų rubliu ir Kinijos juaniu skaičių.
Dar prieš karą Rusijos centrinis bankas ėmėsi veiksmų, kad sumažintų Rusijos finansų sektoriaus priklausomybę nuo sankcijas Rusijai taikančių Vakarų šalių valiutų, pirmiausia JAV dolerio. Po invazijos ir sankcijų įvedimo 2022 metų trečiąjį ketvirtį užsienio valiutos turto lygis Rusijos bankų sistemoje sumažėjo iki 15 proc. – mažiausios vertės per visą istoriją. Atsiskaitymų JAV doleriais dalis Rusijos rinkoje per devynis mėnesius pernai sumažėjo nuo 52 proc. iki 34 proc., eurais – nuo 35 proc. iki 19 proc. Juos pakeitė atsiskaitymai rubliais (augimas nuo 12,3 proc. iki 32,4 proc.) ir juaniais (nuo 0,4 proc. iki 14 proc.). Juanių dalis valiutų prekyboje taip pat smarkiai padidėjo – nuo 3 proc. iki 33 proc.
Noras sumažinti JAV dolerių ir eurų naudojimą privertė įmones vis dažniau naudoti juanį finansinėms operacijoms.
„Carnegie Politika“ instituto apžvalgoje teigiama, kad Rusijos atsitraukimas nuo JAV dolerio, kuo didžiuojasi pats Kremlius, iš tikrųjų virsta prisitraukimu prie Kinijos juanio valiutos. Tokį pakeitimą vargu ar galima vadinti patikimu: Rusijos atsargoms ir mokėjimams tokiu atveju įtakos turės Komunistų partijos ir Kinijos Liaudies banko sprendimai dėl valiutos kurso valdymo.
Blogas sąjungininkas Maskvai
Manoma, kad juanis negali tapti visaverte rezervine valiuta dėl Kinijoje galiojančių kapitalo operacijų apribojimų. Jo dalis pasaulinėse atsargose (tik 3 proc.) atrodo nereikšminga JAV dolerio (60 proc.) ir euro (20 proc.) dominavimo kontekste. Tačiau Kinijos valdžios institucijoms internacionalizuoti juanį padeda didėjanti Rusijos, kuri yra pagrindinė energijos išteklių eksportuotoja į Kiniją ir įvairių prekių importuotoja iš šios šalies, priklausomybė nuo juanio. Maskva pernai spalį tapo ketvirta pagal dydį juanių prekybos šia valiuta šalimi už žemyninės Kinijos ribų, nors balandžio mėnesį Rusija net nebuvo tarp penkiolikos didžiausių tokių valstybių.
Kinijos valiuta užima penktą vietą pasauliniuose mokėjimuose po JAV dolerio, euro, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir beveik pasivijo Japonijos jeną. Siekiant paremti prekybos plėtrą, sudaromos dvišalės sutartys dėl juanių apsikeitimo linijų atidarymo kitoms šalims – Kinijos Liaudies bankas šiuo metu yra sudaręs tokias sutartis su mažiausiai 39 centriniais bankais, o bendra tokių susitarimų suma siekia apie 3,7 trln. juanių (550 mlrd. JAV dolerių).
Rusijos politikai mėgsta sakyti, kad tarptautinė juanio ekspansija pranašauja JAV dolerio žlugimą. Tačiau taip nėra, akcentuojama „Carnegie Politika“ apžvalgoje.
Kuo labiau internacionalizuojamas juanis, tuo kyla didesnis poreikis Kinijos vyriausybei turėti dideles JAV dolerio atsargas. Jungtinių Valstijų valiuta Kinijos valdžiai reikalinga tam, kad palaikytų juanio kursą ofšorinėse rinkose, pirmiausia Honkonge.
Taigi juanio, kaip rezervinės valiutos, stiprėjimas nelemia JAV dolerio silpnėjimo, šios valiutos veikiau papildo viena kitą. Maskvai tai pirmiausia reiškia, kad Pekinas bus blogas sąjungininkas šiame Kryžiaus žygyje prieš JAV dolerį.
Žvilgsnis į kriptovaliutas
Manoma, kad Rusijos ir Kinijos sąveika augs ir kriptovaliutų srityje. Kol kas Rusija tik išbando atsiskaitymo už užsienio prekybos sandorius kriptovaliutomis būdą. Tačiau šalies Centrinis bankas planuoja 2023 metais sukurti tarptautinių atsiskaitymų skaitmeniniu rubliu – nacionaline skaitmenine valiuta – modelį. Svarstomi du variantai : pirmasis – dvišaliai susitarimai dėl tokios valiutos platformų integracijos; antrasis – šalies prijungimas prie bendros integracijos platformos, kuri užtikrintų mokėjimus tarp prie jos prijungtų skirtingų šalių skaitmeninių valiutų platformų.
„Carnegie Politika“ apžvalgoje teigiama, kad pirmasis variantas yra gana nišinis – skaitmeninis rublis gali būti naudojamas kaip priemonė tarptautiniams mokėjimams atlikti, pavyzdžiui, pinigų pervedimams ar daliniam apmokėjimui už importą. Šios galimybės tikslus ir sumas gali riboti tarptautiniai susitarimai. Tuo metu antrasis variantas yra technologiškai pažangesnis: platforma turės standartinius sąveikos protokolus, todėl šioje srityje mažiau pažengusios valstybės dirbs pagal juos.
Pabrėžiama, kad tik Kinija gali būti partneriu abiejuose Rusijos pasirinkimuose.
Be to, Kinija jau dvejus metus bando e-CNY skaitmeninės valiutos prototipą kaip trečiąją pinigų formą šalies viduje. 2022 metų rudens viduryje apie 140 mln. kinų turėjo e-CNY skaitmenines pinigines, o sandoriai viršijo 62 mlrd. juanių (9 mlrd. JAV dolerių). Tad technologiškai labiau pažengęs Pekinas tokiu atveju greičiausiai nustatytų savo platformos veikimo sąlygas, o Maskvai tektų prisitaikyti.
Strateginė nelaisvė
Rusijos vadovybė mėgsta kalbėti apie strateginę Rusijos ir Kinijos partnerystę. Iš tikrųjų ji virsta didėjančia ekonomine Maskvos priklausomybe nuo Pekino, skelbia „Carnegie Politika“.
Rusija yra gana likvidi Kinijos prekių rinka, o dėl Vakarų sankcijų Kinija tapo pagrindine Rusijos prekybos partnere. Kinijos įmonės jungiasi prie importo programų ir stengiasi pakeisti iš Rusijos pasitraukusias Vakarų įmones. Pavyzdžiui, Rusijos automobilių rinkoje liko tik keturiolika prekės ženklų, iš kurių vienuolika yra kiniški.
Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad Kinijos mokėjimų sistema „UnionPay“ yra vienintelis būdas rusams atsiskaityti kortelėmis užsienyje. Be to iki 2022 metų pabaigos Kinija pradėjo tiekti daugiau kaip 40 proc. Rusijos prekių importo. Pagal priklausomybės nuo tiekimo iš Kinijos mastą Rusija atsidūrė antroje vietoje po Šiaurės Korėjos.
Rusijos pareigūnų viltys, kad Kinija padės Maskvai apeiti sankcijas, neišsipildė. Kinija prie jų neprisijungia. Tuo pat metu Rusijos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos tik didės. Tai reiškia, kad Kremlius, „sukdamasis į Rytus“, turės atsižvelgti į Kinijos ekonominius interesus, kartais kenkdamas ir savo planams.
