Nors Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai viešai tvirtina, kad derybose su „Gazprom“ dar iki šių metų rudens tikimasi susitarti dėl mažesnės Lietuvai parduodamų dujų kainos, neoficialioje aplinkoje tik spėliojama, kodėl derybos nevyksta, rašo „Verslo žinios“.
Paskutiniai energetikos viceministro Arvydo Darulio vadovaujamų derybininkų ir „Gazprom“ valdybos vicepirmininko Valerijaus Golubevo komandos pokalbiai vyko Maskvoje dar balandžio pirmoje pusėje. Vėliau, kaip teigė vienas Lietuvos pareigūnas, „rusai išnyko ir į kontaktus nesileidžia“.
Spėliojama, ar „Gazprom“ derybų entuziazmas atšalo laikinai dėl svarbių koncerno vidaus pertvarkų. Kita vertus, neatmetama tikimybė, kad tokia gali būti „Gazprom“ derybininkų taktika. Tikintis, esą artėjant šildymo sezonui Lietuvos Vyriausybė bus labiau sukalbama dėl visuomenės ir politinės opozicijos spaudimo.
Trečia neoficialiai įvardijama tikimybė – audringą veiklą ES šalyse ir Europos Komisijoje (EK) išvysčiusi Rusija vis dar tikisi „nulaužti“ III ES energetikos paketą ir susitarti, kad „Gazprom“ laisvai veiktų ES teritorijoje, tačiau už ES teisės ribų.
„Tikrasis rusų galvos skausmas – ne Lietuva, o tai, kad ES įstatymai be išlygų suteikia prieigą prie magistralinių dujotakių visiems rinkos dalyviams“, – „Verslo žinioms“ sakė šaltinis EK.
Todėl, dienraščio šaltinių teigimu, „Gazprom“ lobistai Briuselyje siekia trijų labai aiškių tikslų: kad EK atstovai viešai pripažintų III ES energetikos paketą klaida; jo pagrindines nuostatas imtų svarstyti iš naujo; kad mažų mažiausiai ir kuo greičiau išgautų EK įsipareigojimus, jog „Nord Stream“ bus taikomos išimtys, net jeigu III energetikos paketas tebegalios.
„Labai jaučiama, kad EK, kurios atstovai vasario pabaigoje patys pasiūlė rusams glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant energetikos problemas, nesitikėjo, jog Maskva pasiūlys tokį intensyvų dialogą“, – teigė vienas EK pareigūnas.
