„Numatomu teisiniu reguliavimu gali būti sudaromos išskirtinės sąlygos vežėjams, turintiems leidimą vežti keleivius reguliariais reisais nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu, vykdyti šią veiklą kitų vežėjų atžvilgiu“, – antikorupcinio vertinimo išvadoje teigia STT.
Atlikti antikorupcinį vertinimą dėl pataisų, kurioms po pateikimo Seimas yra pritaręs, tarnybos paprašė Susiekimo ministerija.
„Matome tas grėsmes, kurios galėtų atsitikti, jei atitinkamos nuostatos būtų priimtos“, – BNS teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Ekonomikos komitetas siūlo, kad vienam vežėjui būtų galima išduoti tik vieną leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, taip pat išskirti esamus ir naujus maršrutus, tačiau palikti nuostatą, kad jų trasos nesutaptų daugiau kaip 50 proc.
STT pabrėžė, kad dėl parlamentarų siūlymo vienam vežėjui išduoti tik vieną leidimą vežti nustatytu maršrutu gali būti apribotas vežėjų lygiateisiškumas.
M. Tarnauskas teigė, kad tokia nuostata smarkiai ribotų konkurenciją bei būtų palanki daliai rinkoje jau veikiančių bendrovių.
„Tarpmiestiniame susisiekime šiandien turime 189 maršrutus ir naujų maršrutų būtent negalime sukurti dėl kitų ribojančių sąlygų, dėl trasų dubliavimosi. Jei būtų įvesti tokie pakeitimai, jie galimai būtų naudingi tik kai kuriems rinkoje veikiantiems vežėjams“, – teigė viceministras.
Konkurencijos taryba liepos pradžioje taip pat pasisakė, kad toks siūlymas apribotų konkurenciją.
Ji anksčiau BNS teigė, kad Susiekimo ministerija siūlė apsvarstyti galimybę numatyti papildomų kriterijų vežėjui, kreipiantis dėl leidimo tam tikru maršrutu vežti keleivius – pavyzdžiui, kad tvarkaraštyje išvykimo laikas nesutaptų su jau leidimus turinčių vežėjų laiku mažiau nei 30 minučių. Taip pat siūlyta, kad naujo maršruto trasai raštu pritartų visos savivaldybės, kurias ji kirstų.
Pataisos leistų vežėjams piktnaudžiauti kelionių kaina
STT taip pat abejoja, ar kita siūloma nuostata – atsisakyti prievolės vežėjams iš anksto nustatyti tarifus – užtikrins palankesnes kainas keleiviams, ko siekia iniciatoriai.
„Vežti keleivius reguliariais reisais nustatytu (...) maršrutu tokiu atveju galėtų tik vienas vežėjas pagal jam vienam išduotą leidimą, kuris, turėdamas teisę nustatyti tarifus (teisės aktų ribose), įgytų ir galimybę iš anksto jų nepaskelbti“, – išvadoje nurodė STT.
Tarnybos teigimu, suteikus tokią galimybę vežėjams susiklostytų palankios sąlygos, pavyzdžiui, padidinti bilieto kainas ir gauti didesnę kompensaciją už negautas pajamas dėl lengvatų.
M. Tarnausko teigimu, panaikinus tokį ribojimą vežėjai keleiviams galėtų taikyti skirtingas kainas.
„Vežėjas galėtų jums taikyti visiškai kitokią kainodarą į paskutines vietas, nei pirmiems. Ko gero, galimybių manipuliuoti kaina būtų gerokai daugiau. Manome, kad tokios nuostatos panaikinimas nebūtų labai geras dalykas“, – BNS kalbėjo viceministras.
Šioms Kelių transporto kodekso pataisoms po pateikimo Seimas pritarė balandį. Pasak M. Tarnausko, joms pateikta nemažai pasiūlymų, atskirų Seimo narių registruotų Kelių transporto kodekso pakeitimų, kurie dar nebuvo apsvarstyti.
„Tikimės, kad įstatymų leidėjai į tai (STT išvadą – BNS) atsižvelgs“, – teigė viceministras.
Pernai liepos 1-ąją įsigaliojusiomis Kodekso pataisomis tolimojo susisiekimo autobusais rinka buvo pertvarkyta, be kita ko numatant, kad autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų – 10 metų.
Tikėtasi, kad pertvarka padės pritraukti į rinką naujų dalyvių ir taip skatins konkurenciją, kurios šiame versle trūksta.
Vis dėlto Seimo komitete surengtoje diskusijoje savivaldybių atstovai teigė, kad konkurenciją skatinti turėjusi reforma iš esmės nieko nepakeitė, o situacija tik prastėja.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Dovilė Sujetaitė anksčiau teigė, kad pradėjus reformą dalyje regionų buvo panaikinti kai kurie autobusų maršrutai.
