STT atkreipia dėmesį, kad gali susidaryti sąlygos piktnaudžiauti įgyjant elektroninių pinigų įstaigos licenciją: pavyzdžiui: įstaiga, atitikdama tik dalį keliamų reikalavimų, gali pateikti prašymą gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir pažymėti, kad kiti reikalavimai bus „įgyvendinti“ ateityje, tačiau neaišku, kada ir kaip, taip pat neaišku, ar jų įgyvendinimas bus tikrinamas.
STT pareigūnai pastebi, kad licencijas išduodančių institucijų darbuotojai gali nevienodai taikyti įstatyme nustatytus kriterijus: „pakankamas kapitalas“, „suprantama organizacinė struktūra“, „nepakankamai užtikrina saugią ir patikimą veiklą“ ir pan., tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui pasireikšti.
STT siūlo konkretinti pateikiamas nuostatas, pavyzdžiui: kapitalą įvardyti skaitine išraiška, nustatyti pavyzdinę organizacinę struktūrą, įtvirtinti saugios veiklos principus.
STT nuomone, reikėtų aiškiau nustatyti elektroninių pinigų įstaigų atsakomybę: kai nesilaikoma įstatyme nustatytų reikalavimų, kai pažeidimas padaromas pakartotinai ir pažeidimo mastas labai didelis, numatyti lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir pan.
Atsiskaitymas elektroniniais pinigais (sutartiniais mokėjimo vienetais) – nauja Lietuvoje, tačiau tik iš dalies reglamentuota mokėjimo priemonė.
Antikorupciniu požiūriu vertinto projekto tikslas – į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos Nr. 2009/110/EB nuostatas, kurias valstybės narės į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2011 m. balandžio 30 d.
