Studentai iš tolimų šalių Lietuvos aukštosiose mokyklose jau seniai nebe naujiena. Tačiau šiandien jie universitetams reikalingi kaip niekada – mažėjant vietinių studentų aukštosios mokyklos pačios pradėjo kviesti studentus. Ir savarankiškai, ir per tarpininkus.
Mūsų medicinos studijų kainos didelės, bet tose šalyse dar didesnės, tad, neišgalintys už jas susimokėti ten, atvažiuoja pas mus, – pasakoja G.Jakštas
„Indijoje yra daug agentūrų, kurios padeda susirasti darbą ar įstoti į universitetą užsienyje. Norėjau studijuoti informacines technologijas, agentūra pasiūlė Lietuvą“, – prisimena studentas.
Savo pasirinkimo jaunuolis nesigaili, o studijos Lietuvoje jam patrauklios ne tik kainos. Indą tenkina dėstymo lygis, be to, kitur per tiek pat laiko užsienietis galėtų gauti tik kursų baigimo atestatą. O Lietuvoje jis gaus bakalauro diplomą.
Užsieniečių vis daugėja
Per pastaruosius penkerius metus studijuoti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius stabiliai augo. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, nuo 2012-ųjų užsieniečių skaičius Lietuvos universitetuose kasmet paaugdavo vidutiniškai 4 proc.
Didžiausia užsieniečių koncentracija, kalbant apie valstybinius universitetus, yra Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). 2017 metais iš 6911 studentų 763 arba 11,04 proc. buvo atvykę iš užsienio valstybės. Daugiausiai studentų iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos.
Neatsilieka ir kiti valstybiniai universitetai. Kauno technologijų universitete (KTU) užsieniečiai sudarė 9,1 proc., Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) – 7 proc. Beje, pastaroji aukštoji mokykla, MOSTA duomenimis, priima daugiausiai užsienio studentų, lyginant su kitais universitetais. Vilniaus universitete užsieniečių studentų – 3 proc.
Privačiuose universitetuose užsieniečių dalis dažnai didesnė net keliais kartais. Pavyzdžiui ISM vadybos ir ekonomikos universitete jie sudaro apie 30 proc. visų studentų.
Privilioja žemos kainos ir kokybė
Studijos Lietuvoje pigesnės nei daugumoje Vakarų Europos ar JAV universitetų. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į Lietuvą mokytis atvyksta vis daugiau užsieniečių. MOSTA studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas aiškina, kad priežasčių yra ir daugiau – atsiranda naujos studijų programos anglų kalba, universitetai dalyvauja mugėse užsienyje, o studijų kokybė nėra prasta.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra daug studentų iš Norvegijos, Vokietijos. Tai žmonės, kurie čia atvyko dėl kokybiškų studijų ir jų kainos. Mūsų medicinos studijų kainos didelės, bet tose šalyse dar didesnės, tad, neišgalintys už jas susimokėti ten, atvažiuoja pas mus“, – pasakoja G.Jakštas.
Jo teigimu, didžioji dalis europiečių stoja būtent į mediciną, o kitos studijų programos dažniau pritraukia trečiųjų šalių piliečius.
Garsina ir patys studentai
Visos ISM vadybos ir ekonomikos universiteto programos dėstomos anglų kalba. Studijų prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė teigia, jog toks sprendimas nėra susijęs su noru pritraukti užsieniečius – dėstyti anglų kalba tiesiog paprasčiau.
Naujausia literatūra dažnai būna angliška, be to, dėstyti galima pasikviesti aukšto lygio specialistus iš užsienio, o studijuojantiems verslą, anglų kalba, šių dienų pasaulyje yra būtina.
Jos teigimu, universitetas pats nesiima jokių specifinių veiksmų norėdamas pritraukti studentus iš užsienio, nes aukštoji mokykla jau yra gana žinoma pasaulyje.
„Mes stengiamės konkuruoti su geriausiomis pasaulio verslo mokyklomis. ISM universitetas pretenduoja gauti aukščiausio lygio pasaulio verslo mokyklų tinklo akreditaciją. Universitetą garsina ir studentai. Jie laimi pasaulinius studentų konkursus, taip pat yra pelnę žinomiausio pasaulyje inovacijų sklaidos forumo licenciją, leidžiančią organizuoti kasmetinę „TEDxISM“ konferenciją“, – džiaugiasi V.Auruškevičienė.
Važiuoja ir į mokyklas, ir į parodas
VGTU Strateginės partnerystės prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė pasakoja, kad universitetas labai stengiasi pritraukti studentus. Informaciją apie studijas užsieniečiai gali rasti pagrindiniuose pasauliniuose tinklalapiuose ir Lietuvos aukštųjų mokyklų įkurtame „StudyinLT“.
„Daug dėmesio skiriama studijų pristatymui, tiesioginiams susitikimams ir kandidatų atrankoms užsienio studijų parodose, mokyklose ar specialiai organizuotiems susitikimams universitetui svarbiausiose tikslinėse šalyse“, – teigia A. Radzevičienė.
VGTU netgi svarstė galimybę sukurti kelias studijų programas rusų kalba, nes nemažai užsieniečių atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano, tačiau tokios galimybės buvo atsisakyta.
„Esame įsitikinę, kad mūsų suteikiamas išsilavinimas absolventams atveria duris dirbti Europos rinkoje, tačiau čia yra būtina profesinė anglų kalba. Be to, anglų kalba šiuo metu yra plačiausiai naudojama, dėl to leidžia suburti dideles bendruomenes, o tai svarbu norint užtikrinti skirtingų patirčių ir žinių dalinimąsi tarp studentų“, – aiškina docentė.
Norėtų, kad studentai liktų Lietuvoje
Paklaustas, kokios naudos Lietuvai atneša studentai iš užsienio, G.Jakštas atsakė, kad yra daugybė aspektų.
„Manau, kad daugiausiai naudos būtų, jeigu žmonės baigę studijas pasiliktų čia, nes tai yra jauni, išsilavinę žmonės. Vis dėlto, pažiūrėjus, kiek iš jų lieka, galime sakyti, kad šis resursas nėra išnaudotas“, – sako G.Jakštas.
Jo nuomone, kuo daugiau studentų pritraukia iš užsienio, tuo didesnį universiteto prestižą tai parodo. Kuo didesnis prestižas, tuo lengviau pritraukti daugiau studentų.
„Taip pat su „Erasmus“ programos studentais, jie atvažiuoja trumpam, matyt, nelieka nusivylę ir rekomenduoja studijas kitiems“, – apie priežastis, kodėl užsieniečių skaičius Lietuvos universitetuose auga, aiškina specialistas.
Užsieniečiai padeda tobulėti tiek dėstytojams, tiek kitiems studentams. G.Jakštas teigia, kad yra atvejų, kai studijų programa yra anglų kalba, bet jeigu nėra nė vieno užsieniečio, dėstytojai „neapsisunkina“ ir kursai yra dėstomi lietuviškai, o tai niekam nepadeda tobulinti užsienio kalbos.
Tokią pačią naudą išskiria ir prof. Dr. V.Auruškevičienė.
„ISM universitetas tampa alternatyva svarstantiems važiuoti į užsienį ar likti Lietuvoje. Tarptautinė studijų aplinka leidžia pažinti kitas kultūras, analizuoti skirtingų šalių verslo aplinkas ir tobulinti užsienio kalbas“, – sako profesorė.
Be to, gyvendami Lietuvoje studentai iš užsienio nuomojasi būstą, moka mokesčius, studijų įmokas ir taip atneša ekonominės naudos Lietuvai ir universitetams.
Užsieniečių nepakanka pakeisti lietuvius
Nepaisant jau kurį laiką augančios užsieniečių gausos mūsų universitetuose, Lietuva Europos kontekste nublanksta.
„Pagal atvykusius užsieniečius Lietuva, deja, yra tarp paskutiniųjų. Esame vieni iš lyderių, kai kalbama apie į užsienį išvykusių studijuoti piliečių skaičių. Pas mus vis dar daugiau lietuvių išvyksta nei atvyksta užsieniečių. Dėl to gerais rezultatais pasigirti negalime“, – apgailestauja G.Jakštas.
VGTU, pasak A. Radzevičienės, vykdyti studijas užsienio kalbomis pradėjo dar 1993 metais, kai nebuvo kalbama apie jokią demografinę krizę, tiesiog universitetas jau tada matė save ne Lietuvos, o pasaulio rinkoje.
„Tačiau, tenka pripažinti, kad kasmet didėjantis užsienio studentų skaičius iš tiesų padeda kompensuoti demografinių tendencijų lemiamą studentų iš Lietuvos mažėjimą“, – teigia VGTU prorektorė.
