Naują „stambiosios prekybos“ – apyvartos – mokestį pasiūlė Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis. Siūloma apmokestinti dideles apyvartas turinčius prekybininkus – 1 proc. tarifas būtų taikomas apyvartai, viršijančiai 2 milijonus per mėnesį.
Seimas tokį pasiūlymą palaikė: „už“ balsavo 46 Seimo nariai, „prieš“ – 11, o susilaikė – 19.
Į naują mokestį sureagavo ne tik prekybininkų atstovai, tačiau netgi NT plėtotojai, kurie įspėja, kad tokiu mokesčiu būtų apmokestinti netgi butai ar automobiliai.
Mat įstatymo projekte nurodoma, kad mokesčiu būtų apmokestinti „pardavėjai“, kurie parduoda prekes vartotojams. Galėtų brangti ne tik maistas, bet ir drabužiai, buities, ūkio ir kitos prekės.
Įstatymo autorius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas akcentuoja, kad pavyzdį paėmė iš Lenkijos.
„Ypač stambus prekybos tinklas, pavadinkime X, pernai gavo 116 mln. eurų pelno, tuo tarpu iš visų ypač stambių prekybos tinklų bendra surinktų mokesčių suma bus 31 mln. eurų“, – lygino T.Tomilinas.
Mokestį, anot jo, mokės ypač stambios prekybos įmonės, kurių mėnesinė apyvarta viršija 2 mln. eurų, ir būtent ta 2 mln. eurų viršijanti dalis bus apmokestinta 1 proc. tarifu. Pasak politiko, stambūs prekybininkai turi neproporcingai didelę galią rinkoje.
„Mokestis nebus renkamas už vaistus, degalus, galimai mes galėsime tartis ir dėl kitų išimčių, kad ir ekologinei produkcijai. (…) Mažmeninėje rinkoje mes turime tūkstančius dalyvių, o šį solidarumo mokestį mokės vienetai“, – teigia T.Tomilinas.
Anot jo, tai „ne biudžeto lopymas“ ir galima išgyventi ir be šio mokesčio.
„Mums svarbu kalbėti, kodėl mums reikalingas papildomas mokestis, kodėl mums reikia plėsti mokestinę bazę, todėl kad EK penktus metus iš eilės mums kartoja, kad plėskite mokestinę bazę“, – teigė T.Tomilinas ir tikino, kad nauju mokesčiu kuria „Gerovės valstybę“, mokestis kurtų didesnį solidarumą.
Valstietis Sergejus Jovaiša abejojo – pasak jo, prekybininkai paprasčiausiai gali kainas padidinti klientams. Pasak jo, jau būta daug bandymų prikviesti prekybos kompanijas į Lietuvą, rašyti laiškai į užsienį, bandyta sumažinti kainas, tačiau rezultatų nėra.
„Kaip užtikrinsite, kad milijonai lankytojų, kurie kas dieną lankosi prekybos tinkluose, nepaliks 2, 3 ar 5 centais daugiau, nei jie palieka“, – abejojo S.Jovaiša.
T.Tomilinas patikino tikįs laisva rinka.
„Jei jūs ieškotumėte pajamų iš prekybos tinklų, tai reikėtų ieškoti mokesčio už rinkos dydį, tokie mokesčiai egzistuoja įvairiose Europos valstybėse. (…) Ar jūs suvokiate, kad įvedinėjate apyvartos mokestį knygynams, kepykloms, nes vienintelės išimtys, kurias taikote, yra vaistai ir energetiniai produktai“, – kalbėjo liberalas Simonas Gentvilas ir akcentavo, kad to mokesčio neišvengs niekas.
T.Tomilinas patikina, kad į mokesčių struktūrą nepatenka nei knygynai, nei kepyklos, nes jų apyvartos nedidelės.
„Turbūt sutiksite, kad labiausiai būtų naudingas vartotojams naujų prekybos centrų atėjimas, didesnė konkurencija ir tikėtinas kainų mažėjimas. Dabar žinia apie naujus apmokestinimus, ar nemanot, kad mažina tikimybę ateiti naujiems prekybos tinklams čia, nepaisant premjero kažkada išsiųstų pakvietimo raštų“, – abejojo ir konservatorius Jurgis Razma.
„Turi būti daugiau socialinio teisingumo, žmonės iš mūsų Seimo to tikisi, tai nenuvilkime žmonių“, – kvietė mokestį palaikyti Naglis Puteikis.
S.Gentvilas mokestį vadino biudžeto pateikimo „kulminacija“, kadangi atspindi valdančiųjų ekonominio raštingumo stoką.
„Tomas Tomilinas ką tik pasiūlė didinti PVM nuo 21 iki 22 proc. Dabar aš klausiu kodėl?“, – kvietė įstatymą atmesti S.Gentvilas.
Konservatorė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad akcininkai naujo mokesčio naštą prisiims paskutiniai.
„Suprantu, kad yra labai madinga žmonėms parodyti, kad tarsi mes apmokestinam kažkokius negyvus daiktus. Bet ir ekonomistai viešai pasisako, ir aš galiu pakartoti, kad mokesčius moka tiktai žmonės. Įmonės nei valgo, nei kvėpuoja“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot įstatymo autorių, biudžetą iš mokesčio būtų galima papildyti 31,9 mln. eurų.
Seimo teisininkai jau savo išvadose pažymėjo, kad svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.
Statybininkai: paveiks būsto įperkamumą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius patikina, kad nors „įstatymas savo dvasia sukurtas kasdienio vartojimo, mažmeninės prekybos prekėms apmokestinti, tačiau pagal savo formuluotę jis palies ir būsto rinką“.
„Jei projektas būtų patvirtintas, aptariamą mokestį nuo sausio mokėtų visos įmonės, kurių mėnesio apyvarta be pridėtinės vertės mokesčio perkopia dviejų milijonų eurų ribą. Šią ribą viršijanti suma būtų apmokestinama vienu procentu. Įstatymas numato, kad būtų apmokestinamos visos prekės – daiktai, parduodami vartotojui galutiniam vartojimui“, – patikina M.Statulevičius.
Anot jo, pagal esamus įstatymus, po tokia formuluote patektų ir NT.
„Todėl kyla klausimas – ar projekto iniciatoriai tikrai atsakingai parengė teisės aktą, tinkamai ir visa apimtimi įvertino naujojo mokesčio poveikį visuomenei – juk pagal jo logiką, apmokestinami gali būti ir, pvz., naujų automobilių pardavėjai“, – sako M.Statulevičius.
Jis skaičiuoja, kad vidutinis 80 000 eurų vertės būstas pirkėjui galėtų brangti iki 800 eurų.
