Vilnietis Saulius mėgsta rinkti kvitus, gautus apsiperkant parduotuvėse, ir bėgant metams lyginti, kas labiausiai pabrango, o kas atpigo.
2009 metų rugpjūtį jis, apsipirkęs „Maximoje“, išsaugojo kvitą iki dabar. Su juo ir nuėjome į to paties tinklo parduotuvę ir bandėme rasti tuos pačius produktus. Kai kurių jau nebėra, bet palyginti kainas įmanoma.
Už sausainius – dvigubai brangiau
1,29 lito, arba 37 euro centai – tiek 2009 metų rugpjūčio 21 dieną kainavo sausainiai „Selga“ prekybos centre. Šiandien už juos teks pakloti bene dvigubai daugiau – 69 euro centus.
Saulius prieš dešimtmetį dar pirko pomidorų, bandelių, gazuoto vandens ir viskam užteko 30 litų, o kiek už tai reikėtų sumokėti šiandien?
Dauguma prekių pabrango
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis popieriuje yra 1262,7 euro, o 2009-ųjų rugpjūtį jis siekė 2173 litus (629,34 euro).
Prieš dešimtmetį kilogramas pomidorų kainavo 1,79 lito (52 euro centus), pakuotė bandelių „Imk“ – 1,89 lito (55 euro centus), o virtas kalakutienos kumpis – 3,19 lito (92 euro centus).
Šiandien minėtų produktų kainos pakilo – kilogramas pomidorų jau 1,99 euro, pakuotė bandelių – 0,95 euro, o virtas kalakutienos kumpis – daugiau nei euras.
Labiausiai šokiruoja pomidorų brangimas – beveik 4 kartus, bet tai gali būti susiję ir su derliumi. Kone dvigubai pabrango ir bandelės, tik mėsos produktų kainos nekilo taip smarkiai.
Per prabėgusį laiką ne viskas pabrango. Tarkime, grikinių duoniukų „Eko“ kaina išliko tokia pati (95 euro centai).
15min kvito nuotrauką nusiuntė kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjui Arūnui Vizickui, kuris atkreipė dėmesį, kad ne viską taip paprasta apskaičiuoti – dėl pasikeitusių pakuočių dydžių (užslėptos infliacijos) sudėtinga tiksliai palyginti kai kurių produktų kainas.
„Krizės laikotarpiu (2010–2012 m.) labai daug gamintojų labai piktnaudžiavo tuo dalyku, dėl to pas mus ir liko sviesto pakelis vietoj 200 g – 170 g, 175 g“, – kalbėjo A.Vizickas.
Be to, per dešimtmetį kai kurios prekės spėjo dingti iš parduotuvių lentynų. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „Montavit“ ar gazuotas apelsinų ir aviečių skonio gėrimas „Rasa Frut“, todėl skaičiuojant bendrą krepšelio kainą jų vietas pakeitė kiti panašūs produktai be akcijų.
15min skaičiavimu, 2009 m. visam maisto krepšeliui pakako 30 litų (8,7 euro), o šiandien už jį reikėtų sumokėti jau apie 13 eurų (45 litus).
A.Vizickas pastebėjo, kad vieni labiausiai pabrangusių produktų krepšelyje yra vynuogės ir pomidorai.
„Šitos kategorijos (gėrimai, vaisiai, daržovės) augo labai įspūdingai –30–40 proc.“, – sakė jis.
Šitos kategorijos (gėrimai, vaisiai, daržovės) augo labai įspūdingai –30–40 proc., – sakė A.Vizickas.
Kainų pokyčiai per dešimtmetį
Statistikos departamento duomenimis, lyginant 2019 m. liepos mėnesio produktų kainas su 2009 m. rugpjūčio mėnesio, pabrango beveik visi produktai. Pavyzdžiui, dabar ankstyvosios bulvės yra beveik 4 kartus brangesnės.
Be vaisių ir daržovių, nemenkai išaugo grikių kruopų (103,7 proc.), 105,3 proc. – grietinės (30 proc. riebumo), 111,5 proc. – sviesto kaina. 20,8 proc. atpigo smulkusis baltasis cukrus, 1,7 proc. atpigo viščiukas broileris.
Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti maisto produktų kainas 2009 m. rugpjūtį.
Ž.Mauricas: prekybos centrai diferencijuosis
„Maisto kainos augs sparčiau nei bendras kainų lygis. Augimas bus artimesnis paslaugų kainų augimui nei ilgalaikio vartojimo prekių kainų augimui“, – su 15min ateities prognozėmis dalijosi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Maisto kainos augs sparčiau nei bendras kainų lygis, – sakė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, prekybos centrai šalyje diferencijuosis, atitinkamai pritraukdami skirtingų poreikių pirkėjus.
„Diferenciacija didės tarp prekybos centrų. Vieni, tikėtina, specializuosis būtent į tą brangesnį segmentą, šviežesnį, ekologiškesnį maistą, galbūt ir geresnės kokybės. Kita dalis, manau, orientuosis į kainą, bet atitinkamai tai bus ne tokie švieži produktai, galbūt ne tiek ekologiški ar tą patį rytą iškepti ar nurinkti“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
