Pekinas yra didžiausias pasaulyje anglių importuotojas, tačiau importo apimtys pirmąjį metų ketvirtį sumažėjo, tuo metu energijos kainos visame pasaulyje išaugo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kinijos vadovybė yra pažadėjusi, kad po 2025 metų šalis apribos anglių vartojimą.
Pernai pusė Kinijos ekonomikos buvo varoma anglimis, kurių importas pasiekė rekordinį lygį.
Kinija, būdama didžiausia pasaulio teršėja, taip pat prognozavo, kad iki 2030 metų pasieks didžiausią išmetamų teršalų kiekį, o iki 2060-ųjų pažadėjo tapti neutralia anglies dioksido emisijų atžvilgiu.
Pekinas jau seniai mėgina balansuoti derindamas klimato apsaugos ir vidaus augimo tikslus.
Dabar, kai augimas lėtėja, institucijos grįžta prie senos formulės, apimančias anglių naudojimo rėmimą, siekiant paskatinti ekonomiką.
Nulinis muitų tarifas bus taikomas visam anglių importui nuo gegužės 1 dienos iki kitų metų kovo 31-osios.
Finansų ministerijos teigimu, šis sprendimas „sustiprins energijos tiekimo garantiją ir skatins <...> plėtrą“.
Šiuo metu Kinija taiko 3–6 proc. dydžio muitus anglių importui.
Remiantis „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2021 metų pabaigoje Kinija pradėjo statyti anglimis kūrenamas elektrines, kurią galia sieks 33 gigavatų – daugiausia nuo 2016 metų ir kurios kasmet išmes tiek pat anglies dioksido, kiek Florida.
Kinija praėjusiais metais taip pat atidarė dešimtis jau uždarytų anglių kasyklų, kad padidintų vidaus gamybą.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį paragino imtis intensyvios infrastruktūros kūrimo kampanijos, didėjant nuogąstavimams dėl griežtų COVID-19 stabdymui skirtų apribojimų poveikio ekonomikai.