Smarkiai nuo turizmo priklausoma salos ekonomika patyrė didelį nuosmukį dėl pandemijos – prekybos centrai ėmė normuoti prekes, o elektros energijos tiekimo įmonės dėl lėšų trūkumo negali importuoti pakankamai naftos ir užtikrinti stabilų elektros tiekimą.
Tarptautinės reitingų agentūros perspėjo apie grėsmę, kad valstybė neįvykdys savo įsipareigojimų, susijusių su 35 mlrd. JAV dolerio išorės skola.
Visgi centrinio banko valdytojas Ajithas Nivardas Cabraalas atmeta vis gausėjančius vietos ir tarptautinių ekonomistų raginimus siekti TVF pagalbos ir skolų restruktūrizavimo.
„TVF nėra burtų lazdelė, – pareiškė centrinio banko vadovas per spaudos konferenciją Kolombe. – Šiuo metu kitos alternatyvos yra geresnės nei kreiptis į TVF.“
A.N.Cabraalas pridūrė, kad derybos su Kinija dėl naujos paskolos yra „pažengusios į priekį“, o naujas susitarimas padengs esamą skolą Pekinui.
„Jie padėtų mums grąžinti įsiskolinimą <...>. Nauja paskola iš Kinijos bus skirta sušvelninti mūsų skolų grąžinimą pačiai Kinijai“, – pridūrė jis.
Pekinas jau dabar yra vienas didžiausių skolintojų, kuriam tenka mažiausiai 10 proc. Šri Lankos išorės skolos.
Šri Lanka praeityje gausiai skolinosi iš Kinijos infrastruktūrai, tačiau dalis paskolų buvo panaudotos neefektyviai.
Negalėdama grąžinti 1,4 mlrd. dolerių paskolą, paimtą uosto statybai pietuose, Šri Lanka 2017 metais buvo priversta išnuomoti objektą vienai Kinijos bendrovei 99 metų laikotarpiui.
Jungtinės Valstijos ir Indija perspėjo, kad Hambantotos uostas, esantis šalia gyvybiškai svarbių tarptautinių laivybos maršrutų rytų–vakarų kryptimi, gali padėti Kinijai įtvirtinti karines pozicijas Indijos vandenyne.
A.N.Cabraalas nenurodė, kokio dydžio paskolos prašoma iš Kinijos, tačiau teigė, kad taip pat vyksta derybos su Indija dėl 1 mlrd. JAV dolerių kredito linijos, skirtos įvairiam importui finansuoti.
