Tarp priemonių prieš britų žuvies eksportą, žadamų nuo lapkričio 2-osios, yra „į Prancūziją atvežtų produktų sistemingi muitinės ir sanitariniai patikrinimai, ir jūros produktų iškrovimo į krantą draudimas“, trečiadienį žurnalistams sakė prancūzų vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sakė, kad papildomi patikrinimai gali būti taikomi ir „kitoms prekėms“, griežtinant dabartines „procedūras ir kontrolę“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ atsakydamas C.Beaune'ui, britų „Brexito“ ministras Davidas Frostas paskelbė vyriausybės pareiškimą, kad „Prancūzijos grasinimai yra nuviliantys ir neproporcingi; ne to tikėtumėmės iš artimo sąjungininko ir partnerio“.
„Priemonės, kuriomis grasinama, neatrodo suderinamos su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu [po „Brexito“] ir platesne tarptautine teise“, – sakoma pareiškime.
Jame taip pat nurodoma, kad Londonas bet kokiems Prancūzijos žingsniams pateiks „tinkamą ir sukalibruotą atsaką“.
Naujausią kaimynių kivirčą išprovokavo licencijavimo taisyklės Europos Sąjungos žvejybiniams laivams, norintiems po „Brexito“ žvejoti vandenyse aplink Britaniją ir Normandijos salas.
Prancūziją papiktino, kad Britanija ir Normandijos salos – Jungtinės Karalystės savivaldos sritis, priklausoma nuo Londono gynybos ir užsienio politikos srityse – neįsileido prancūzų laivų.
Tikslinės priemonės žvejybos sektoriui pakenktų britų eksportui, o platesni muitinės patikrinimai galėtų smarkiai sulėtinti prekybą su JK.
Diplomatinių santykių atoslūgis
Vėliau trečiadienį prancūzų jūrų policija skyrė baudas dviem britų žvejybos laivams Senos įlankoje. Vienas šių laivų žvejojo be licencijos.
Prancūzų žuvininkystės ministrė Annick Girardin „Twitter“ parašė, kad britų laivų patikrinimai yra standartinis dalykas šukučių žvejybos sezonu.
Tačiau ji pridūrė, kad patikrinimai surengti „griežtinant kontrolę Lamanšo sąsiauryje, vykstant diskusijoms dėl licencijų su Jungtine Karalyste ir Europos Komisija“.
Britų žvejybos sektorius, daugumą savo produkcijos eksportuojantis į ES, yra labai priklausomas nuo Prancūzijos uostų, tarnaujančių vartais į bloką.
G.Attalis trečiadienį sakė, kad Prancūzija „neleis Britanijai valytis kojų į „Brexito“ susitarimą“.
Kivirčas dėl žvejybos yra naujausias iš virtinės nesutarimų, nulėmusių, kad šių šalių diplomatiniai santykiai dabar yra blogiausi per kelis dešimtmečius.
Be įtampos dėl migracijos, Paryžius rugsėjį pasipiktino tuo, kad Britanija padėjo pasiekti susitarimą dėl Australijos aprūpinimo JAV atominių povandeninių laivų technologijomis. Sudariusi šį susitarimą Kanbera atsisakė didžiulio kontrakto pirkti iš Prancūzijos įprastinių povandeninių laivų.
Prancūzija tvirtina, kad Britanija ir Normandijos salos išdavė apie 210 nuolatinių licencijų prancūzų laivams žvejoti jų teritoriniuose vandenyse, o 240 prašymų išduoti licencijas buvo atmesti ar dar nėra patenkinti.
G.Attalis teigė, kad Prancūzijai trūksta „kone 50 proc. licencijų“, į kurias ji turi teisę pagal žvejybos susitarimą, Britanijos ir ES sudarytą pernai gruodžio mėnesį.
Britanija neigia diskriminuojanti prancūzų žvejus ir sako, kad bendrai ES laivams suteikta „98 proc. žvejybos licencijų“.
Šis skaičius apima maždaug 1,7 tūkst. leidimų ES laivams žvejoti labiau nuo JK nutolusiuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje, esančioje 12–200 jūrmylių nuo pakrančių.
Tačiau didžiausią įtampą kelia leidimai žvejoti pakrančių teritoriniuose vandenyse.
Tolesnės priemonės?
Birželio mėnesį pasipiktinę prancūzų žvejai nuplaukė į pagrindinį Normandijos saloms priklausančio Džersio uostą protestuoti. Britanija dėl to pasiuntė į šį rajoną du karinio jūrų laivyno patrulinius laivus.
C.Beaune'as sakė, kad sankcijos Britanijai su laiku galėtų būti griežtinamos.
„Arba ši pirma priemonių serija paskatins dialogą apie licencijas... arba šios priemonės nenuves prie susitarimo įgyvendinimo ir mes imsimės kitų priemonių, taip pat, pavyzdžiui, dėl elektros tiekimo“, – sakė jis per Prancūzijos Senato posėdį, atkartodamas ankstesnius Paryžiaus grasinimus sumažinti elektros tiekimą Džersiui.
Pagal susitarimą po „Brexito“ ES žvejai, norintys žvejoti JK vandenyse, turi įrodyti, kad ten žvejojo ankstesniais metais.
Leidimų negavę prancūzų žvejai sako, kad jų veikla nesąžiningai varžoma dėl biurokratijos.
Pasak jų, maži laivai neturi GPS įrangos, kurios reikia norint įrodyti ankstesnes žvejybos vietas. Kiti skundžiasi, kad jiems sunku gauti licencijas naujiems laivams.
