Vyriausybė rugsėjį patvirtino 16 priemonių, kuriomis siekiama didesnės konkurencijos prekiaujant maisto produktais.
Nuo tada Teisingumo, Žemės ūkio, Ūkio ir Finansų ministerijos ruošė konkrečius pakeitimus bei teisės aktus – jie trečiadienį pristatyti premjerui S.Skverneliui.
Pakeitimais siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti konkurenciją tarp prekybininkų: rengiami sutarčių gerosios praktikos pavyzdžiai, ieškoma būdų atsieti vietą lentynoje nuo reklamos, peržiūrima koncentracija, siekiama skatinti smulkųjį verslą. Planai dėl darbo ribojimo savaitgaliais ir valstybinių vaistinių svarstomi Seime.
„Kaip ir planuota, šiandien priemonių paketas pasiekė Vyriausybę, yra konkretūs įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, ir tokias kryptis dar norėčiau paakcentuoti: galbūt pirmiausiai, kaip ir buvome žadėję, yra siūlymai ženkliai mažinti biurokratinę naštą smulkiajam verslui, stiprinti valstybines institucijas, ginti vartotojus, didinti konkurenciją, skaidrinti santykius tarp prekybos tinklų ir tiekėjų“, – sako S.Skvernelis.
Anot jo, pristatyti 16 siūlymų, tarp jų – administracinės naštos mažinimas ir sąlygos smulkiesiems verslininkams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Premjeras pakartojo anksčiau teiktus pasiūlymus: kainų monitoringo sistema, papildomi įgaliojimai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Konkurencijos tarybai, aptartos augančios baudos ir „naujos kontrolės priemonės“.
Finansų ministerija ruošia naujas mokestines paskatas gyventojams įsigyti prekes mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams iš smulkiųjų prekybininkų.
„Tikimės artimiausiu metu turėti ir konkrečius susitikimus. Turime laiko tam tikrą grafiką, planuojame, kad lapkričio 12 dieną įstatymų projektai ir Vyriausybės nutarimų projektai bus įkelti į informacinę sistemą – galės susipažinti visuomenė ir suinteresuoti asmenys. Lapkričio 21 arba 28 dieną Vyriausybės pasitarime ar posėdyje teisės aktams bus pritarta“, – sako S.Skvernelis.
Žurnalistų paklaustas, kurios priemonės padarys didžiausią poveikį maisto kainoms didžiuosiuose prekybos centruose, S.Skvernelis atsakė, kad ruošiamos „kompleksinės priemonės“.
„Svarbu subalansuoti galias tiekėjo ir prekybininko. Kalbame apie gerąsias praktikas. Yra kompleksas priemonių, kurias galėsite matyti pateikus įstatymų pakeitimus“, – sako S.Skvernelis.
Jis patikino, kad didesnės baudos bus susijusios su pažeidimais konkurencijos srityje ir „vartotojų klaidinimu arba nepagrįstos informacijos teikimo srityse.“
„(Baudos – 15min) ir per mažos, ir per retai skiriamos, ir, kalbant apie patį teisinį reguliavimą, kai kur yra tik tam tikra stebėsena Konkurencijos tarybos vykdoma ir rekomendacijos“, – sako premjeras ir pažymi, kad institucijai bus suteikta daugiau galių ir įrankių.
Taip pat S.Skvernelis įsitikinęs, kad į kvietimą atsilieps užsienio prekybos tinklai.
„Šitą pastatą peržengs potencialūs investuotojai ir mes apie tai jus tikrai informuosime artimiausiu metu“, – sako S.Skvernelis.
V.Sinkevičius: mažoms parduotuvėms – mažesni reikalavimai
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius paaiškino, kad prekyboje dalis priemonių mažins reikalavimus mažoms parduotuvėms.
„Pirmas esminis dalykas – mes sutinkame su principu, kad konkurencija yra svarbiausias kainos subalansavimo faktorius“, – sako V.Sinkevičius ir pažymi, kad 16 priemonių atrinkta iš daugiau nei 50-ies.
V.Sinkevičius pastebėjo, kad dalis baudų tesiekia 50 eurų, ir praėjus vienai dienai paskiriamas kitas atsakingas žmogus, kuris vėl gali būti nubaustas tik 50 eurų bauda.
„Ką premjeras minėjo dėl baudų, vienas aktualus dalykas yra metrologija, šiandien metrologijos dalykuose baudos yra neadekvačiai mažos, dėl konkurencijos įstatymo – peržiūrėtos procedūros. Labai dažnai pradėtas tyrimas trunka kelerius metus ir baigiasi niekuo“, – aiškina V.Sinkevičius.
Jis pateikė pavyzdį, kad mažoms parduotuvėms nereikėtų rinkti plastikinės ar stiklinės taros.
„Mes manome, kad tai perteklinis ribojimas mažoms parduotuvėms, todėl parduotuvės iki 60 kvadratinių metrų taros rinkti neprivalėtų. Peržiūrim ir gerosios higienos praktikos taisykles. Šiuo metu gerosios higienos praktika reikalauja, kad darbuotojai gautų higienos pasaus kas dvejus metus. Mes manome, kad galima šitą terminą vėlinti“, – sako V.Sinkevičius.
Anot jo, galėtų būti šalinami pertekliniai higienos reikalavimai.
„Lygiai taip pat sudarome galimybes iki 500 kv. metrų parduotuvėms, netvarkančioms nefasuotos gyvūninės kilmės produkcijos, veiklą pradėti tiesiog registruojantis Veterinarijos tarnyboje ir būtent atsisakant šiuo metu perteklinių reikalavimų ir leidimų, kuriuos privalo gauti, nors net nedirba, nefasuoja prekių“, – sakė V.Sinkevičius.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas BNS tvirtino, kad tarp priemonių yra ir visiškai naujų siūlymų.
„(Vyriausybė – BNS) reikalavo, kad būtų pateikti siūlymai, pavyzdžiui, kaip stiprinti institucijas, kaip peržiūrėti baudas ir panašiai. Visiškai natūralu, kad ministerija siūlo pavaldžioms institucijom naujas priemones, apie kurias nekalbėjome anksčiau. Man teko matyti pasiūlymus, ten yra dalykų, kurie nebuvo aptarti“, – teigė S.Malinauskas.
