Kaip praneša Serbijos radijo ir televizijos transliuotojas B92, pareigūnai reidus pradėjo pirmadienio rytą. Šalies vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius patvirtino informaciją apie sulaikytuosius ir pareiškė, kad šie asmenys įtariami padarę žalos valstybei už 8,3 mln. eurų, taip pat neteisėtai užvaldę 5,4 mln. eurų. Už šį nusikaltimą pagal Serbijos įstatymus numatoma laisvės atėmimo iki 12 metų bausmė.
Serbijos naujienų agentūra „Tanjug“ informuoja, kad Belgrado teismas leido mėnesiui suimti buvusį įmonės „Azotara“ generalinį direktorių Vujadiną Jankovičių, savininkų konsorciumo narį Dušaną Stuparą ir įmonės „Servo Mihalj Inženjering“ atstovą Čedomirą Ivkovičių.
Dar keturi įtariamieji – buvusi Privatizacijos priežiūros centro direktorė Julijana Vučkovič ir turto vertintojai Jovanas Udickis, Jelica Ivkovič bei Milanas Cvetičaninas – išvengė kardomosios priemonės suėmimo ir liko laisvėje
Didžiausi nuostoliai – panaikinus privatizacijos rezultatus
Serbijos žiniasklaidos pranešimuose tvirtinama, kad paskelbta dviejų Lietuvos piliečių – įmonės „Azotara“ kontrolinio akcijų paketo savininkų Vidmanto Kučinsko ir Simono Kašio paieška. Šią bylą nušviečiantys serbų žurnalistai juos įvardijo kaip „bėglius“.
Kaip skelbia B92, suimti asmenys įtariami pardavę vieną įmonės „Azotara“ kompanijos padalinį už tris kartus didesnę kainą, negu buvo sumokėta už visą įmonę privatizacijos metu. Tai Serbijos teisėsauga traktuoja kaip žalą šalies biudžetui.
B92 žurnalistinių tyrimų laida „Insajder“ pastaruosius šešis mėnesius nagrinėjo įmonės „Azotara“ istoriją ir ėmė interviu iš buvusio įmonės direktoriaus V.Jankovičiaus, kuris dabar atsidūrė už grotų. V.Jankovičius Serbijos žurnalistams tvirtino, kad už prieštaringai vertinamą įmonės dalies pardavimo sandorį atsakingi didžiosios akcijų dalies savininkai iš Lietuvos.
Kaip skelbia B92, suimti asmenys įtariami pardavę vieną įmonės „Azotara“ kompanijos padalinį už tris kartus didesnę kainą, negu buvo sumokėta už visą įmonę privatizacijos metu.
Tačiau B92 žurnalistai padarė išvadą, kad „Azotara“ didžiausių nuostolių patyrė po to, kai Serbijos vyriausybė panaikino privatizacijos rezultatus ir paskyrė valstybės įmonę „Srbijagas“ valdyti trąšų gamintoją.
Nepaisant to, kad „Srbijagas“ verčiasi gamtinių dujų verslu, o „Azotara“ gamina trąšas, Pančevo įmonė naujų valdytojų sumanymu metėsi į kitą veiklos sritį – prekybą kviečių grūdais. Per tą laikotarpį įmonės skolos nuo 100 mln. eurų, buvusių privatizacijos metu, iki praėjusių metų pabaigos pasiekė 300 mln. eurų. Praėjusių metų gruodį įmonei „HIP Azotara“ buvo inicijuota bankroto procedūra.
Įmone domisi „Gazprom“
Lietuvos bendrovės „Arvi“ ir „Sanitex“ Serbijos trąšų gamintoją „HIP-Azotara“ įsigijo dar 2006 metais, tačiau netrukus įsivėlė į teisinius ginčus su Serbijos vyriausybe. Kaip skelbta anksčiau, Serbijos vyriausybė lietuvius apkaltino įsipareigojimų nevykdymu ir nutraukė privatizavimo sutartį.
Serbijos privatizavimo agentūra apkaltino „HIP-Azotara“ privatizavusį konsorciumą, kad šis be jos sutikimo už 32,5 mln. eurų pardavė karbamido gamybos cechą, sudariusį 10,88 proc. „HIP- Azotara“ balansinės vertės. Tuo tarpu pagal privatizavimo sutartį naujieji savininkai galėjo parduoti turto, kurio vertė ne didesnė kaip 5 procentai.
Už šiuos veiksmus buvo paskirta 10 mln. eurų bauda, o dalies pinigų nepervedus iki 2008 metų pabaigos netrukus paskelbta ir apie 2006 metais sudarytos privatizavimo sutarties nutraukimą. Tokiu būdu Serbija nusavino daugiau nei 100 mln. litų lietuvių investicijas Serbijoje.
Beje, Serbijos spaudoje teigiama, kad „Srbijagas“ ir trąšų gamyklą „HIP-Azotara“ ketina įsigyti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“.
Ginčas persikėlė į Vašingtoną
2009 metais nepavykus su Serbijos vyriausybe susitarti taikiai, Lietuvos verslininkai nusprendė kreiptis į tarptautines institucijas.
Kaip situaciją prieš porą metų nušvietė „Verslo žinios“, Lietuvos verslininkai teigia, kad Serbijos institucijos, kaltindamos „Arvi“, „Sanitex“ ir serbų įmonės konsorciumą pažeidus privatizavimo sutartį, remiasi dar 2004 metais atliktu „HIP-Azotara“ turto vertinimu. Naujieji savininkai 2007 metais inicijavo naują vertinimą, jį atliko serbų bendrovė, po to balansas buvo patikslintas ir jį patvirtino tarptautinė audito bendrovė KPMG.
Šių metų vasario pradžioje „Arvi“ grupė išplatino pranešimą, kad tarptautinis arbitražas Vašingtone priėmė dalinį palankų sprendimą Marijampolėje įsikūrusiai „Arvi“ įmonių grupei ir kitai Lietuvos bendrovei – „Sanitex“ ginče su Serbijos vyriausybe. Serbijos valdžia ginčijo, ar ši byla apskritai patenka į Tarptautinio investicinių ginčų sprendimų centro Vašingtone (ICSID – International Centre for Settlement of Investment Disputes) jurisdikciją.
„Ir nors arbitražo procesas ICSID užregistruotas 2009 m. pabaigoje, žodinis bylos nagrinėjimas vis dar nepradėtas dėl nuolatinių Serbijos Vyriausybės pastangų išskirti du atskirus bylos etapus – atskirai nagrinėti jurisdikcijos klausimą ir tik vėliau pereiti prie galimo bylos nagrinėjimo iš esmės. Serbijos Vyriausybė tebesilaiko pozicijos, jog ICSID nėra tinkama institucija nagrinėti šį ginčą ir teigia, jog jis turi būti sprendžiamas vietiniame Serbijos arbitraže.
Šią savaitę paskirti bylos arbitrai priėmė Lietuvos investuotojams palankų sprendimą patvirtindami, jog atskiras posėdis dėl jurisdikcijos nebebus rengiamas, o galutinai dėl jurisdikcijos bus pasisakyta arbitrų sprendime po bylos nagrinėjimo iš esmės“, – skelbta prieš pustrečio mėnesio išplatintame pranešime.
Serbijos spaudoje teigiama, kad „Srbijagas“ ir trąšų gamyklą „HIP-Azotara“ ketina įsigyti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“.
Turtingiausiųjų šimtuke – vienuoliktas
Šių metų pradžioje savaitraščio „Ekonomika.lt“ paskelbtame turtingiausių Lietuvos verslininkų šimtuke marijampolietis V.Kučinskas užima vienuoliktąją vietą. Jo turtas vertinamas maždaug puse milijardo litų.
Savaitraštis paskaičiavo, kad „Arvi“ įmonių grupė vienija apie 20 Lietuvos ir užsienio bendrovių – nuo kalakutų auginimo, mineralinių trąšų, cukraus, kombinuotų pašarų, biodyzelio gamybos, mėsos bei šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo iki logistikos, žemdirbių aptarnavimo centrų, viešojo maitinimo, viešbučių ir kitų veiklos sričių.
Kitas Serbijos teisėsaugos persekioti imtas lietuvis S.Kašys 2008 metais ėjo „HIP-Azotara“ generalinio direktoriaus pareigas. Prieš tai pusantrų metų dirbo šios įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju.
Šiuo metu S.Kašys yra vienas iš įmonės „Turkmėnlita“ akcininkų, taip pat Vilniaus Kalvarijų turgavietę nuo praėjusių metų pabaigos valdančios uždarosios akcinės bendrovės KTVG („Kalvarijų turgaus valdymo grupė“) valdybos pirmininkas.
Vilniaus Kalvarijų turgavietės nuomos konkursą pernai laimėjo iš trijų bendrovių – „Turkmėnlita“, „Contestus projektai“ ir „Sergorus“ sudarytas konsorciumas, savivaldybei kasmet pažadėjęs po 1,2 mln. litų. Tačiau oficialiai turgavietės valdytoju tapo ne šios bendrovės, o su jomis susijusi UAB KTVG.
Atnaujinta 09.30 val. Ketvirtadienį „Arvi“ kompanijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad ši ataka prieš „HIP-Azotara“ savininkus nėra pirmoji: 2009 metais Serbijos privatizavimo agentūra nutraukė „HIP-Azotara“ privatizavimo sutartį ir neatlygintinai nusavino Lietuvos įmonių investicijas Serbijoje. Tokie veiksmai pažeidė pagrindinius tarp Lietuvos ir Serbijos vyriausybių pasirašytos Dvišalės investicijų apsaugos ir skatinimo sutarties principus, todėl Lietuvos įmonės kreipėsi į Tarptautinį investicijų ginčų sprendimo centrą Vašingtone, kuriame neseniai buvo priimtas lietuviams teigiamas sprendimas: arbitrai nusprendė išsyk pereiti prie ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atmetė Serbijos vyriausybės reikalavimą iš pradžių nagrinėti jurisdikcijos klausimus. Toks arbitražo sprendimas yra teigiamas Lietuvos investuotojams, nes galutinis sprendimas bus priimtas 4-6 mėnesiais anksčiau nei serbų siūlomu atveju.
Politikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad naujausi Serbijos institucijų veiksmai vyksta likus dešimčiai dienų iki rinkimų – gegužės 6 dieną šalyje rengiami prezidento, parlamento ir savivaldybių rinkimai. Suimtasis „Azotaros“ akcininkas Dušanas Stuparas yra stambus šalies verslininkas ir vienas pagrindinių kandidato į prezidentus T.Nikolićiaus finansinių rėmėjų. T.Nikoličius yra stipriausias dabartinio prezidento B.Tadičiaus konkurentas.
„Tikėtina, kad tokiems žingsniams Serbijos valdžia ryžosi, norėdama sustiprinti savo pozicijas Tarptautiniame Vašingtono arbitraže, kuriame Serbijos argumentai nėra tvirti. Perėjus į valstybės rankas, „HIP-Azotara“ finansinė padėtis nuolat blogėjo, kol 2011 metų gruodžio mėnesį įmonei buvo pradėta bankroto procedūra“, – rašoma pranešime spaudai.
Papildyta 10 val. 36 min. Bendrovės „Arvi“ atstovas Algirdas Kumža teigia, kad Vidmanto Kučinsko paieška nėra paskelbta.
„Mes turime Serbijos pareigūnų patvirtinimą, kad Kučinsko paieška nepaskelbta“, – 15min.lt sakė A.Kumža. Pasak jo, nėra jokių duomenų apie kitų lietuvių paiešką, niekas lietuvių nėra ieškomas.
„Ta informacija pasirodė Serbijos ne pirmos svarbos laikraščiuose, kai kuriuose galima sakyti bulvarinuose. Pats Kučinskas nėra apskritai gavęs apie tai jokios informacijos, jis dirba normalią darbo dieną. Jis šiandien turi akcininkų susirinkimą užsienyje, o rytoj bus savo biure, vakar irgi buvo savo biure“, – aiškino A.Kumža.
