Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės, šis sugriežtinimas yra prevencinis.
„Siūlymas į ateitį, jis niekaip nepaveiks verslų, darbuotojų, kurie sąžiningai naudosis valstybės parama. Siekiama sustiprinti prevenciją, kokios pasekmės būtų, jeigu pažeidimai būtų fiksuoti ir įrodyti, žmonės išleidžiami į prastovas, bet jie toliau dirba. Nustačius tokius pažeidimus, ne tik tektų grąžinti už tuos darbuotojus gautas subsidijas, bet ir sankcija būtų, kad tas darbdavys negalėtų dalyvauti ir gauti paramą iš valstybės vienerius metus“, – teigė komiteto pirmininkas.
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė komitetą informavo, kad jau yra pradėtos penkios bylos – prokurorai aiškinasi galimus darbo per prastovas atvejus.
Vėliau ji BNS tvirtino, kad šioms įmonėms iš įvairių šalies regionų Užimtumo tarnyba jau nurodė grąžinti paramą.
„Dabar gali grąžinti (subsidijas – BNS) tik geranoriškai, nes dar tyrimai nebaigti“, – BNS sakė ji.
I.Balnanosienės teigimu, jeigu įmonės grąžins paramą, teisinis jų persekiojimas nebus nutrauktas, nes „bylos susijusios ne tik su neteisėtu valstybės paramos panaudojimu, bet ir darbu prastovų metu“.
Pasak jos, dar tiriama apie 10 Valstybinės darbo inspekcijos pranešimų dėl galimo darbo prastovų metu. Ji neslėpė, kad šie atvejai susiję su nemažomis įmonėmis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad tokių atvejų yra nedaug, nes patys darbuotojai jų neviešina, o darbo inspektoriai neturi pajėgumų tikrinti.
„Sutinku, kad mažai (atvejų – BNS), reikia suintensyvinti ir griežtinti kontrolę“, – teigė I.Ruginienė.
Pasak jos, vieni darbuotojai bijo viešinti ir netekti darbo, kiti nesupranta, kad per prastovas neturi dirbti, treti net nežino, kad įmonėje paskelbtos prastovos.
I.Ruginienės teigimu, mažiausiai signalų apie pažeidimus yra įmonėse, kur veikia profesinės sąjungos.
