Verslas pažymi, kad pradžioje klabėta apie mišrų – verslo ir valstybės – modelį, ir regi per didelius įmokų dydžius, kurie guls ant vartotojų pečių, taip pat pasigenda informacijos dėl realaus lėšų poreikio, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad bankai nesikrato būsimosios prievolės susimokėti už priežiūrą, tai turėtų paskatinti efektyvumą, kurio nori ir rinkos dalyviai, tačiau mano, kad ta veikla neturėtų būti finansuojama vien tik rinkos dalyvių sąskaita.
Finansų maklerio įmonėms mokestis – 1 proc. bus skaičiuojamas nuo pajamų.
Pasak Eivilės Čipkutės, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorės, toks finansavimo modelis užtikrins priežiūros funkcijos finansavimo lankstumą ir finansinį nepriklausomumą.
Pasak jos, įstatyme bus numatyti tik maksimalūs galimi finansų rinkos dalyvių įmokų dydžiai, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į priežiūrai skiriamas išlaidas ir kitų šalių patirtį, o konkrečius dydžius kiekvienais metais, pasikonsultavęs su finansų rinkos dalyviais, nustatys Lietuvos bankas.
Ne gyvybės draudimo įmones vienijančios Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad draudikai norėtų, jog mokestis būtų skaičiuojamas ne nuo turto: „Norime kaip ir dabar, kad mokestis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į draudimo įmokas, o ne turtą, nes juo gali manipuliuoti.“
Pokyčių norėtų ir Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija, nes mano, kad numatomas 2 tūkst. litų mokestis per metus daugeliui brokerių įmonių, iki šiol nemokėjusių už priežiūrą, būtų nemaža našta, o minėta suma 20 proc. įmonių sudarytų 2 proc. nuo jų pajamų. Asociacija nurodo, kad fiksuotas metinis mokestis neturėtų viršyti iki 1 tūkst. litų.
Bankai, kredito unijos pagal naują sistemą turėtų mokėti 0,017 proc. turto vertės įmokas, vartojimo kredito davėjai – 0,0085 proc., draudimo ir perdraudimo įmonės 0,1552 proc.
Finansų maklerio įmonėms mokestis – 1 proc. bus skaičiuojamas nuo pajamų.
Kai kurioms įmonėms žadama nustatyti fiksuotą mokestį – reguliuojamos rinkos operatoriams – 150 tūks. litų, finansų patarėjo įmonėms – 2 tūks. litų, draudimo brokeriu įmonėms – 2 tūks. litų, depozitoriumas – 150 tūks. litų, emitentams, kurių nuosavybės vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, – 30 tūks. litų, o ne nuosavybės vertybiniais popieriais – 10 tūks. litų.
Šiuo metu Lietuvoje finansų rinkos priežiūrą iš esmės biudžeto lėšomis vykdo Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. Lietuvos bankas vykdomai priežiūrai finansuoti skiria savo lėšų, ir dėl to valstybės biudžetui perveda mažiau pelno dalies, Vertybinių popierių komisija išlaikoma iš valstybės biudžeto, 90 proc. Draudimo priežiūros komisija lėšų surenkama iš draudimo įmonių. Tačiau sujungus priežiūrą nuo 2012 metų beveik visa finansinė našta gultų ant verslo.
