„Lietuvos gyventojai nelieka abejingi situacijai Ukrainoje ir aktyviai aukoja pinigus fondams bei organizacijoms, kurios teikia paramą Ukrainos gyventojams ar kariams – palaikymas yra itin reikalingas. Tačiau, kaip gana įprasta tokiose situacijose, pastebime ženklų, kad šia situacija pradėjo naudotis ir finansiniai sukčiai“, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis.
Dažniausiai šiuo metu pasitaikanti sukčių taktika – suk patikimo paramos fondo vardu, tačiau nurodo klaidingą banko sąskaitą ir soc. tinklų pagalba dalinasi įrašais įvairiose grupėse, ragina pervesti paramą į jų nurodytą banko sąskaitą.
„Bankai ir teisėsaugos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, tokios sąskaitos greitai identifikuojamos ir blokuojamos – taip pavyksta išvengti didelių nuostolių“, – pastebi E.Vytuvis.
Pasak jo, norint nepakliūti į sukčių pinkles, rekomenduojama būti atidiems ir atkreipti dėmesį į ženklus, leisiančius nustatyti, ar nurodytas paramos gavėjas yra patikimas:
- atidžiai patikrinti sąskaitos numerius įrašuose socialiniuose tinkluose ir oficialioje paramos fondo svetainėje – jie turi sutapti‘
- svarbu įsitikinti, ar paramos prašanti organizacija yra registravusi savo veiklą Lietuvoje. Teigiamu atveju pravartu patikrinti, kiek laiko ji veikia. Tokią informaciją galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje ČIA;
- atkreipkite dėmesį, kurios šalies banke yra paramos gavėjo sąskaita; norint išvengti valiutos keitimo mokesčių, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientams patogiausia pervesti paramą eurais į euro zonos valstybių finansų įstaigose esančias sąskaitas; jei organizacija yra įsteigta užsienyje, informacija apie laukiamą paramą turėtų būtų patalpinta oficialiuose puslapiuose ir ieškant informacijos apie ją internete, turėtume rasti teigiamus paminėjimus kituose patikimuose kanaluose;
- pravartu pasidomėti, ar paramos organizacija jau yra anksčiau teikusi panašią pagalbą Ukrainai; atkreipkite dėmesį į paramos teikimo būdą: pavyzdžiui, jei siūloma paremti tik kriptovaliutomis, tai vienas iš signalų atidžiau įvertinti paramos gavėjo veiklą;
- net jei ir prašymas paremti yra patalpintas internetinių puslapių gražiai vizualiai atrodančiuose reklaminiuose skydeliuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose, informaciją apie paramos rinkėją taip pat vertėtų patikrinti;
- atkreipkite dėmesį į prašomą paaukoti sumą. Jei prašoma itin didelių sumų, tai vienas iš sukčiavimo ženklų;
- kilus įtarimui, taip pat galima įsitikinti, ar paramos gavėjas viešai skelbia savo veiklos ataskaitas. Mūsų šalies įstatymai reikalauja, kad pasibaigus finansiniams metams, labdaros ir paramos fondai turi viešai pateikti metinę veiklos ataskaitą.
„Deja, net ir karo metu, sukčiai naudojasi žmonių jautrumu bei gerumu ir bando pasipelnyti. Tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip sukčiavimas, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Gali grėsti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, –sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Kilus įtarimų ar pastebėjus galimus sukčiavimo atvejus, reikėtų apie juos pranešti teisėsaugos institucijoms.
