„Per praėjusius metus pastebimai išaugo gyventojų patirti nuostoliai susiviliojus netikrais pasiūlymais investuoti, taip pat padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų. Suaktyvėjusių sukčių atakų neišvengė ir verslo įmonės – dėl sukčiavimo patirti verslo nuostoliai pernai išaugo virš 60 proc.“, – sako Erika Skersytė, „Swedbank“ Saugumo patikros ir atakų imitavimo tarnybos vadovė.
Kaip teigiama pranešime spaudai, iš viso per praėjusius metus „Swedbank“ užfiksavo beveik 800 sukčiavimo atvejų. Gyventojai dėl to prarado 1,5 mln. eurų, o verslas – daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Pasak E.Skersytės, realus sukčiavimo mastas iš tiesų gali būti ir didesnis – dalis nukentėjusiųjų, ypač gyventojų ne visada praneša apie sukčių atakas.
„Patyrus sukčių atakas esminis veiksnys yra laikas – nedelsiant identifikavus sukčiavimo atvejus ir spėjus sustabdyti pavedimus bankui galima užkirsti kelią arba sumažinti galimus nuostolius. Per praėjusius metus tokiu būdu sukčių aukoms pavyko sugrąžinti daugiau nei 800 tūkst. eurų“, − komentuoja saugumo ekspertė.
Dažniausias jaukas – netikri pasiūlymai investuoti
Gyventojai dažniausiai buvo linkę susivilioti netikrais investicijų pasiūlymais – ant šio sukčių kabliuko pernai užkibo beveik 200 žmonių.
Kaip pastebi E.Skersytė, nors tokio sukčiavimo atvejų pernai buvo 22 proc. mažiau nei 2019 m., tačiau gyventojų patirti nuostoliai visgi gerokai išaugo, nes sukčiams pavyko išvilioti didesnes sumas.
„Įtikinamai skambantys melagingi pasiūlymai iš investicijų uždirbti įspūdingas sumas, neretai interneto reklamoje panaudojant žinomų žmonių tapatybę, gyventojams padarė didžiausių nuostolių. Praėjusiais metais bendra gyventojų dėl fiktyvaus investavimo patirtos žalos suma sudarė daugiau nei 655 tūkst.“, – atskleidžia „Swedbank“ atstovė.
Pasak saugumo ekspertės, neretai stebina tai, kad į sukčių pinkles papuolę gyventojai ignoruoja banko saugumo ekspertų raginimus nutraukti tokią „investavimo“ veiklą. Net ir žinodami, kad kiekvienas naujas pinigų pervedimas keliauja sukčiams, gyventojai būna įtikėję, kad netrukus galės atsiimti savo investicijų grąžą, tačiau, deja, bet taip niekada nenutinka.
Mažiau sukčių skambučių, daugiau – trumpųjų žinučių
E.Skersytė atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusių metų pradžios gyventojai patiria mažiau nuostolių dėl tiesioginių skambučių iš sukčių, tačiau dažniau – dėl apgaulingų trumpųjų žinučių.
„Sukčiavimo atvejų, kai gyventojams yra siunčiamos trumposios žinutės, skaičius išaugo 9 kartus. Dėl šio sukčiavimo būdo gyventojai pernai prarado virš 100 tūkst. eurų, nors ankstesniais metais nuostolių beveik nebuvo užfiksuota. Tai parodo sukčių lankstumą ir siekį nuolat keisti savo sukčiavimo taktikas“, − sako „Swedbank“ saugumo ekspertė.
Tuo metu nukentėjusiųjų nuo klasikinio sukčių ginklo − skambučių telefonu, skaičius sumažėjo dešimtadaliu. Dėl šio sukčiavimo būdo gyventojų patirti nuostoliai sumažėjo 17 proc., lyginant su ankstesniais metais.
Vadinamųjų romantinių sukčių taktikos pernelyg nekinta.
Augo romantinis sukčiavimas
Romantiškų ryšių paieškoms persikėlus į internetą, šis pokytis taip pat turėjo įtakos didesniems gyventojų nuostoliams. „Swedbank“ duomenimis, romantinio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta beveik 4 kartus daugiau negu 2019 metais. Naudojant šį sukčiavimo būdą, iš gyventojų iš viso išviliota daugiau kaip 130 tūkst. eurų.
„Vadinamųjų romantinių sukčių taktikos pernelyg nekinta – suviliotoms aukoms sukčiai sako norintys pasimatyti, tačiau neturintys pakankamai pinigų bilietams. Aukos taip pat apgaunamos jas įtikinant, kad joms buvo išsiųsta brangi dovana, kuri, neva, įstrigo muitinėje, todėl norint ją atgauti esą būtina sumokėti pinigų. Į romantinių sukčių, su kuriais niekada gyvai nebuvo susitikę, pinkles pakliūva ir moterys, ir vyrai“, – komentuoja E.Skersytė.
Patyrus sukčių ataką arba supratus, kad savo asmeninius bankininkystės duomenis suteikėte pašaliniams žmonėms, būtina nedelsiant informuoti banką ir pranešti policijai. Greitas reagavimas į sukčių atakas padeda užkirsti kelią nuostoliams ir prisideda prie šios nusikalstamos veikos išaiškinimo.
