Atsiskaitymas – per asmeninę sąskaitą
Klaipėdietė Inga, kilus pandemijai, suskubo ieškoti kaukių tiek sau, tiek savo šeimos nariams. „Kaip ir dauguma žmonių, ieškome pirkti medicininių kaukių ar kitų priemonių, nes realiai nėra niekur pirkti. Tai ir aš susigundžiau radusi palyginti nebrangiai“, – pasakojo moteris, feisbuke aptikusi skelbimą, siūlantį dezinfekcinį skystį ir kaukes.
Praėjusį antradienį ji užsisakė prekes. „Paskaičiau atsiliepimus, jų kol kas nebuvo blogų. Paprašiau sąskaitos numerio, padariau tarptautinį pavedimą. Trečiadienį pažadėjo po pietų išsiųsti, bet negavau nei prekių, o ir paskyra dingo“, – pasakojo ji. Inga prarado 21 eurą.
Pinigai buvo pervesti per "Monese" atsiskaitymo sistemą.
Tokių kaip Inga Lietuvoje gali būti šimtai. Dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet dauguma greičiausiai numojo ranka, nes prarastos sumos nėra labai didelės. Feisbuke žmonės aktyviai dalinasi informacija apie pažadus vykdančius pardavėjus ir sukčius, kurie dingsta su pinigais. Beje, pastebima, kad sukčiai linkę užblokuoti žmones, kai šie aktyviai ima reikalauti pinigų, kitais atvejais – panaikina paskyrą ir sukuria naują.
Perspėja: skelbimai plinta feisbuke
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat gauna skundų, susijusių su dingusiais kaukių pardavėjais.
Pastaruoju metu sulaukė septynių tokių skundų, tačiau dar daugiau vartotojai skambina ir teiraujasi elektroniniu paštu.
„Pastaruoju metu tokio pobūdžio apgaulingi pasiūlymai ypač plinta socialiniuose tinkluose. Daugėja netikrų paskyrų, kuriose vartotojams siūloma įsigyti „stebuklingą“ poveikį žadančių priemonių nuo COVID-19 – dezinfekcinių skysčių, apsauginių kaukių, testų ir net vaistų šiam virusui pagydyti“, – teigiama tarnybos komentare 15min.
Pasak jos, dažniausiai tokios paskyros kuriamos trumpam laikui, o užsakytos ir apmokėtos prekės vartotojams nėra pristatomos. „Vėliau nustatyti tokius pardavėjus gali būti labai sudėtinga“, – sako atstovė.
Dažnai tokie pardavėjai nenurodo pilnų savo kontaktinių duomenų (adreso, telefono nr., el. pašto adreso bei teisinės formos), o pardavėjo socialinio tinklo paskyroje pateikiami itin teigiami atsiliepimai apie produktą.
Kreipėsi į internetines platformas
Praėjusį penktadienį tarnyba kreipėsi į didžiąsias Lietuvos internetines platformas dėl nesąžiningų pardavėjų veiksmų.
„Tenka apgailestauti, kad visame pasaulyje susiduriant su COVID-19 infekcija, nesąžiningi pardavėjai naudojasi vartotojų baime ir pažeidžiamumu, vykdydami apgaulingą, profesinio atidumo neatitinkančią veiklą. Internetinių platformų operatoriai gali atlikti reikšmingą vaidmenį siekiant užkirsti kelią bet kokiai neteisėtai veiklai, užtikrindami visas įmanomas korekcines priemones platformų viduje“, – teigia VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.
Vartotojų teisių gynėjai sako dažnai pastebintys meluojančius pardavinėjus, kurie teigia, kad jų kaukės užkerta kelią viruso plitimui.
„Taip pat pastebima, kad šiuo ekstremalios situacijos metu ypač reikalingų prekių – dezinfekcinių priemonių, respiratorių ar medicininių kaukių – kainos galimai didinamos be jokios priežasties, siekiant pasipelnyti esama situacija“, – sako tarnybos vadovė.
Europos Komisija kreipėsi į „Facebook“
Su nesąžiningais pardavėjais susiduriant visoje Europoje, šiomis dienomis Europos Komisija visų valstybių narių vardu kreipėsi į didžiausias tarptautines internetines platformas – eBay, Amazon, Facebook, Wish ir kitas atkreipdama dėmesį į šiuo laikotarpiu plintančius pažeidimus.
Pavyzdžiui, per savaitę Didžiojoje Britanijoje gyventojai prarado 800 tūkstančių svaro sterlingų, patikėję sukčių vilionėmis. Viena auka taip prarado net 15 tūkstančių svarų, nors užsakytų kaukių taip ir negavo.
Atkuto ir perpardavėjai
Mokėjimo sistema „Paysera“ praneša, kad trečdaliu išaugo elektroninių parduotuvių skaičius. Didelė dalis jų prekiauja kaukėmis ir dezinfekciniais skysčiais.
„Jau dabar matome, kad per tą patį laikotarpį atidaroma 30 proc. daugiau elektroninių parduotuvių nei įprastai, o jų pardavimai pastarosiomis savaitėmis išaugo apie 1,5 karto. Ir klausimų apie „Paysera“ įskiepio įsidiegimą savo elektroninėje parduotuvėje sulaukiame kelis kartus daugiau nei prieš visuotinio karantino laikotarpį“, – komentavo „Paysera LT“ generalinis direktorius Vytenis Morkūnas.
„Paysera” klientų aptarnavimo centras pastebi, jog didelė dalis naujų internetinių parduotuvių koncentruojasi į higienos prekių pardavimus bei prekių pristatymą į namus (maisto, daiktų ir net stipriųjų gėrimų).
Tiesa, nėra duomenų, kad bendrovės savo sukurtose interneto svetainėse būtų sukčiavusios.
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė dažniausiai pasikartojančius pažeidimus, susijusius su koronaviruso protrūkiu:
Nepagrįsti teiginiai, kad prekė apsaugo nuo COVID-19 infekcijos arba nuo jos išgydo. Pardavėjai tiesiogiai ar netiesiogiai teigia, kad jų prekės gali apsaugoti nuo COVID-19 infekcijos, nuo jos išgydyti arba padidinti atsparumą jai. Šie teiginiai nėra pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais arba tokių teiginių teikimas nėra suderintas su oficialių ekspertų patarimais, kaip reikia užkirsti kelią COVID-19 infekcijai.
Pardavėjai įprastas apsaugines kaukes reklamuoja kaip „Koronaviruso kaukes“, kai nemažai mokslo ekspertų abejoja jų apsauginėmis savybėmis nuo COVID-19. Tokie teiginiai prasilenkia su tiesa.
Labai dažnai pardavėjai naudoja „spaudimo“ pirkti metodus arba pateikia netikslią informaciją apie rinkos sąlygas ar apie galimybę rasti prekę rinkoje, kad vartotojai mokėtų didesnes nei įprasta kainas.
Pardavėjai teigia, kad apsauginių kaukių, kurias jie siūlo įsigyti 600% didesne kaina nei įprasta, sunku rasti dėl padidėjusios jų paklausos; arba skatinama skubiai pirkti nurodant „Paskubėk, kol nevėlu“.
Piktnaudžiavimas susiklosčiusia ekstremalia situacija siekiant gauti nepagrįstų pajamų ar pelno.