Pareigūnai perspėja, kad jokiu būdu nespaustumėte žinutėse esančių nuorodų ir juo labiau nesuvedinėtumėte savo duomenų.
Taip pat, pažymima, kad joks bankas nesiunčia aktyvių nuorodų trumposiomis žinutėmis.
Gavę tokias žinutes, praneškite Policijos virtualiam patruliui, kuris pasistengs, jog nuorodos greičiau taptų neaktyvios.
„O jeigu jau nukentėjote nuo sukčių – praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – ragina Policijos virtualus patrulis.
Sukčiams pastaruoju metu vis dažniau sugebant sėkmingai apgauti banko klientus, finansų įstaigos teigia, kad imasi saugumo priemonių, o pirmiausia – klientus edukuoja, kaip elgtis atsidūrus nusikaltėlių taikiklyje. Vis dėlto ne visiems klientams tai atrodo pakankama. Ekspertai pataria atsakomybes pasidalinti: klientams neprarasti aštraus proto, o bankams – žengti saugaus komunikavimo keliu.
15min taip pat domėjosi, kokias schemas sukčiai apgauti naudoja. Tap jų – apgaulingos žinutės ir interneto svetainės.
