Feisbuke gyventojas pasidalijo susirašinėjimo nuotrauka, kurioje dėkojama už dalyvavimą apklausoje ir nurodoma apie 1250 eurų vertės neva „Lidl“ skirtą laimėjimą.
Tačiau sukčiai apgalvojo sudėtingesnę schemą, mat nesiūloma pinigų pervesti iš karto. Pirmiausia nurodoma, kad „Lidl Company“ neva atliko mokėjimą į rašančiojo asmens SEB banko sąskaitą. Matoma suma net kiek didesnė nei žadėta – 1252,08 euro.
Ir tik dabar iš šios sąskaitos siūloma pervesti pinigus laimėtojui.
„Pone, kurį banką naudojate norėdami išsiųsti laimėtą atlygį į savo sąskaitą?“ – tokia netaisyklinga lietuvių kalba rašo kreipęsis asmuo, norėjęs sužinoti gyventojo banko duomenis.
Dabar sukčiams – pats darbymetis
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė gyventojus įspėjo, kad joks panašaus pobūdžio konkursas nėra organizuojamas ir ši soc. tinkluose matoma informacija yra neteisinga.
Kol kas dar nė vienas klientas nesikreipė į prekybos tinklą dėl šio tariamo konkurso, bet klientai raginami išlaikyti budrumą ir visą informaciją tikrinti oficialiuose „Lidl Lietuva“ informacijos kanaluose – oficialioje interneto svetainėje ir soc. tinklų paskyrose.
„Dedame pastangas, kad tokios netikros paskyros būtų kuo greičiau užblokuotos. Savo „Facebook“ paskyroje papildomai informuojame, kad žmonės būtų atidūs ir visada tikrintų informaciją oficialioje mūsų svetainėje bei soc. tinklų paskyrose“, – 15min teigė L.Skersytė.
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė pabrėžė, kad prieššventinis periodas yra pats darbymetis sukčiams. Tokiu metu jie nuolat suaktyvėja, bando išvilioti gyventojų interneto banko prisijungimus, mokėjimo kortelių duomenis. Šis atvejis ir yra būtent toks.
„Pati sukčiavimo taktika nėra nauja. Tai vadinamoji fišingo (angl. phishing) ataka, kada yra imituojamas žinomos įmonės tinklapis su forma. Tokios žinutės gavėjui dažniausiai pateikiama apgaulinga nuoroda, kurioje reikia įvesti interneto banko prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis. Taip apsimetėliai pasisavina ir toliau pasinaudoja gautais duomenimis“ – 15min komentavo D.Uosytė.
Ji nurodė, kad bankas imasi priemonių, siekdamas sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių, bet veiksmų turi imtis ir patys gyventojai. Svarbiausia – jie turi išlikti atidūs, o pastebėję nepasitikėjimą keliančias žinutes, informuoti apie jas soc. tinklų administracijas.
„Tai galite padaryti spustelėję siuntėjo vardą, tada – funkciją „Pranešti“ (angl. Report), ir „Afera“ (angl. Scams). Taip padėsite kitiems nepakliūti į internetinių sukčių pinkles“, – patarė D.Uosytė.
D.Uosytė priminė, kaip apsisaugoti nuo sukčių:
- Klientams svarbu atminti niekada nevesti savo prisijungimo kodų – interneto banko atpažinimo kodo, programėlės „Smart-ID“, Mobile-ID ar SEB programėlės PIN1 ir PIN2 kodų, mokėjimo kortelės duomenų – į SMS, „Facebook“ žinute ar laišku gautą nuorodą. Norint gauti mokėjimo pervedimą visada užtenka nurodyti banko sąskaitos numerį.
- Kaskart naršant svetainėje ar joje vedant savo asmeninius duomenis svarbu įsitikinti, kad ji nėra suklastota – būtina atkreipti dėmesį į domeno (interneto svetainės adreso) vardą, taip pat ar nuoroda naudoja saugų SSL (angl. Secure Sockets Layer) ryšio protokolą.
- Įtarimų gali sukelti netaisyklinga kalba gautoje žinutėje arba atsiųstoje nuorodoje.
- Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart būtina įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.
