Bendrovė „Socialiniai sprendimai“ 2015 metų pabaigoje nusprendė įsigyti įrangą konditerijos kepimui. Verslininkai, įdarbinę neįgaliuosius, nusprendė kepti sausainius, kitus saldumynus.
Kilo įtarimų dėl seno laužo
Remiantis įstatymu, jei bendrovė įdarbina neįgalius asmenis, ji turi teisę iš valstybės gauti subsidijas. O „Socialiniai sprendimai“ būtent taip ir daro – įdarbino 38 neįgalumą turinčius asmenis.
Visa įranga kainavo per 701 tūkst. eurų, tad bendrovė pareikalavo padengti pusę šios sumos 376,8 tūkst. eurų. Dar kompensacija priklausė už kiekvieną darbo vietą, ir dar 50 proc. atlyginimų padengimas.
Įrangą, kuri buvo skirta kepyklai, įsigijo iš vienintelio tiekėjo – UAB „Setrida“. Viskas būtų buvę kaip sviestu patepta, jei Klaipėdos darbo biržai nebūtų kilę įtarimų. Jos vadovui Mindaugui Skritulskui kilo įtarimų, kad už įrangą gerokai permokėta. Ši pasirodė esanti jau gerokai padėvėta, kai kurios detalės pagamintos dar prieš 40 metų. Beje, „Socialiniai sprendimai“ kepa pagal įmonės „Trys kepėjai“ užsakymus, abi bendrovės veikia tuo pačiu adresu ir jas sieja tie patys akcininkai.
„Todėl mes nusprendėme patikrinti ir išsiaiškinti, kada yra pagaminta įranga. Nes pinigai subsidijai skiriami iš biudžeto“, – 15min pasakojo M.Skritulskas.
Turto vertintojas nustatė – tai metalo laužas
Įranga iš tiesų jau vien iš pirmo žvilgsnio atrodė ilgai naudota. Todėl Klaipėdos teritorinė darbo birža paprašė nepriklausomo turto vertintojo nustatyti, kiek ta kepimo linija yra verta – ar tikrai 701,5 tūkst. eurų, kada ji pagaminta. Tad vieną dieną Kauno kepykloje pasirodė nepriklausomas turto vertintojas Dalius Kuprys.
Jis pirmiausia bandė nustatyti, kada pagaminta ta įranga. Buvo žinoma tik tai, kad ji pagaminta anksčiau nei 2000 m. Paaiškėjo, kad kai kurių įrengimų gamybos metai – 1972 arba 1985 m.
„Tokie įrengimai vertinami kaip metalo laužas. Esant tokioms aplinkybėms, įrengimų metalo kiekis lyginamas su metalo laužo supirkimo kainomis“, – teigiama vertintojo išvadose. Jų kopiją turi 15min.
Vienos tonos supirkimo kaina yra apie 80 eurų už toną, nerūdijančio plieno – apie 660 eurų už toną. Taigi reali įrenginių savikaina esą galėjo būti simbolinė.
Tikina, kad nepermokėjo
UAB „Socialiniai sprendimai“ vadovas Girmantas Juknys neslepia, kad įranga senstelėjusi, tačiau, pasak jo, ji atitinka tą vertę – 700 tūkst. eurų. „Iš tiesų jos vertė buvo dvigubai didesnė, nei mes sumokėjome. Ar jūs žinote, kiek kainuoja kepimo krosnys? O tas turto vertintojas buvo nekompetentingas, jis nesuprato, ką vertina. Čia tas pats būtų, jei jūs ateitumėte vertinti. Kai kurios dalys yra ypač brangios“, – 15min tikino socialinės įmonės vadovas.
Tačiau Klaipėdos teritorinei darbo biržai kilo ir daugiau įtarimų. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad tarp pirkėjo ir pardavėjo yra sąsajų. Kitaip tariant, socialinė įmonė įsigyti įrangą galėjo iš savęs? „Būtent tai ir paaiškėjo, kai gavome Registrų centro išrašus“, – sakė M.Skritulskas.
Registrų centro duomenys rodo, kad bendrovės „Setrida“, kuri pardavė įrangą, akcininkas yra kita bendrovė „Imlitex“. Atsitiktinumas ar ne, tačiau „Imlitex“ įsigijo ir 50 proc. „Socialinių sprendimų“ akcijų. Yra ir daugiau sąsajų tarp įmonių.
Tačiau G.Juknys čia nemato jokio detektyvo. „Mes, kaip socialinė įmonė, įdarbinanti neįgaliuosius, dairėmės tokio verslo. Tad radome, kad yra parduodama įranga. Ją ir įsigijome. Gal kokias nors sąsajas ir galima įžvelgti tarp akcininkų, tačiau pirkimui tai neturėjo jokios reikšmės“, – tikino G.Juknys.
FNTT: galite pirkti ir laužą
Bet tuo viskas nesibaigė. Lietuvos darbo birža kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dėl „Socialinių sprendimų“ klausdama, ar senų įrenginių pirkimas už 700 tūkst. eurų neprasilenkia su įstatymais. FNTT netrukus informavo Darbo biržą, kad teisės aktuose nėra reikalavimo, kad įranga būtų nauja ir nenaudota, nesvarbu, kada ji pagaminta ir koks jos nusidėvėjimas. Todėl jokių nusikalstamų požymių, pasak FNTT, nėra.
„Mane labai nustebino FNTT išvada. Tarnyba net jokio tyrimo nedarė, nieko neapklausė, tik konstatavo, kad gali pirkti ir seną įrangą brangiai už valstybės pinigus. Tai man pasirodė keista“, – stebėjosi tada Klaipėdos darbo biržai vadovavęs M.Skritulskas.
O įrangą įsigijusios socialinės įmonės vadovas sako, kad kitaip ir negalėjo būti. „Gamybos linija veikia ir dabar, konditerija yra kepama, neįgalūs žmonės įdarbinti“, – vardijo verslininkas.
Niekas nenorėjo domėtis
Palangos tarybos narys M.Skritulskas dabar tik su kartėliu atsimena šią istoriją.
„Susidaro toks įspūdis, kad niekas nenorėjo gilintis į šią istoriją, gal sąmoningai nenorėjo domėtis. Negana to, buvau įpareigotas nubausti darbuotoją, kuris tikrino tą įmonę. Aš to nepadariau, nes mūsų pareiga patikrinti įtarimus“, – pasakojo jis. Darbo biržos vadovas sako bandęs patekti pas socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. „Tačiau šis nerodė jokio susidomėjimo mane priimti. Atrodo, lyg kažkas stengėsi, jog ši istorija nebūtų plėtojama“, – pridūrė pašnekovas.
Galiausiai šių metų sausio 5 dieną jis nusprendė palikti darbą Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, tad ji dabar yra be vadovo.
„Prieš man išeinant dar buvo pradėtas tyrimas dėl mano veiksmų. Spėju, kad mano domėjimasis „Socialiniais sprendimais“ prie to prisidėjo“, – spėliojo iš valstybės tarnybos ką tik pasitraukęs M.Skritulskas.
Tyrimas – dėl biržos pertvarkos
Lietuvos darbo birža 15min patvirtino, kad dėl jo 2017 m. liepos 13 dieną buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tačiau tvirtinama, kad M.Skritulskas buvo tiriamas dėl kitų dalykų. Atstovė spaudai Milda Jankauskienė 15min patikino, kad tyrimas pradėtas dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus išsakytų teiginių spaudoje apie biržos pertvarką. Tačiau tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo baigtas nenustačius nusižengimo sudėties.
Ir tai dar ne viskas. „Po šios istorijos teritorinės darbo biržos daugiau negalės savarankiškai tirti įtartinų atvejų – pasikeitė tvarka“, – teigė M.Skritulskas.
Darbo birža 15min patvirtino, kad nuo 2017 m. vasario 6 dienos socialines įmones gali tikrinti Valstybinė darbo inspekcija kartu su darbo biržos atstovais. „Tokia atmosfera optimizmo nesukėlė, todėl išėjau iš darbo“, – sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovo kėdę palikęs M.Skritulskas.
Tačiau „Socialinių sprendimų“ vadovas G.Juknys mano, kad kažkas Darbo biržoje tiesiog nenorėjo, kad subsidija atitektų socialinei įmonei, kepančiai sausainius. „Manau, kad ne jis čia kaltas, kažkas iš žemesnių grandžių dėl savanaudiškų paskatų nenorėjo, kad mes ateitume į šį verslą“, – dėstė savo teoriją G.Juknys.
15min primena, kad socialinėms įmonėms iš biudžeto finansuojama dalis įrangos, padengiamas 50 proc. įdarbintų žmonių atlyginimai bei padengiami „Sodros“ įmokų kaštai.
