„Jau visai čia pat „diena X“, kuomet „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija sakosi griebsiančios į nagą įmones, neatsiskaitančias su valstybe, – teigia įmonių rizikingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad gal ir dėsninga, kad prieš tai įmonių skola „Sodrai“ ėmė ir užuot augusi pasuko atgal. Panašu, kad ūkio subjektai stengiasi mažinti savo mokestinius įsipareigojimus dar iki tol, kai valstybiniai mokesčių prievaizdai ims taikyti inkasinius nurodymus ir pinigus nusiims pačios. Tiesa, nemažai skolininkių ir toliau grimzta į skolų liūną.“
Bendra skola mažyn
Kaip rodo spalio 18 d. „Sodros“ duomenys (o kaip tik apie šią datą kiekvieną mėnesį fiksuojamas įsiskolinimų pikas), bendra Lietuvos įmonių ir Lietuvoje reziduojančių užsienio subjektų skola „Sodrai“ siekė 216,3 mln. eurų ir per mėnesį susitraukė -1,2 proc. Tiesa, lyginant su sausiu, įmonių našta vis dar didesnė 22,7 proc.
Sumenko ir „Sodrai“ įsipareigojimų nevykdančių ūkio subjektų: jei rugsėjį jų būta 36 192, spalį jų liko 35 210. Įdomu, kad, lyginant su sausiu, taipogi turime net 4,2 proc. mažėjimą. Aptirpo netgi didžiausia suma, kurią Sodrai skolingas ūkio subjektas, o štai vidutinė skola ūgtelėjo nuo 6 118,94 Eur iki 6 143,52 Eur. Jei imsime sausio mėnesio vidutinę skolą, ji per dešimt mėnesių išsipūtė daugiau nei ketvirtadaliu – 28,6 proc. Panašu, kad tos skolininkės, kurios greitai neišsikapanojo iš skolų, tik dar toliau augina skolų kuprą ir „Sodrai“ bei VMI sugriežtinus elgesį su skolininkėmis, taps pirmosiomis jų aukomis.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad nemažai (tačiau ne visos) skolininkės yra sutarusios su „Sodra“ dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Per paskutinį mėnesį tokių įmonių taip pat sumažėjo nuo 6 261 iki 5 973, arba 7,7 proc., bet atidėtos skolos suma susitraukė tik 0,6 proc. Čia irgi stebime vidutinės skolos didėjimą, kuris, lyginant su rugsėju, sudarė 7,7 proc., o vidutinė skola, kurios „Sodra“ sutiko palaukti, dabar siekia 27 103,42 Eur.
Ta pati tendencija ir atskiruose sektoriuose
„Džiuginančią skolos „Sodrai“ tendenciją fiksuojame daugumoje ūkio sektorių,– pastebi Saulius Žilinskas, – iš devyniolikos stambiųjų ūkio šakų skola ūgtelėjo tik keturiuose, taip pat keturiuose padaugėjo skolingų įmonių. Bet tai ne labiausiai nuo pandemijos nukentėję transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ar poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Atidėtų skolų Sodrai srityje situacija dar optimistiškesnė – skolos traukėsi visuose sektoriuose. Tai taip pat liudija, kad naujos skolų atidėjimo sutartys daugiau nesudaromos.“
Tačiau, kaip ir bendrai visame šalies ūkyje, pūtėsi vidutinė verslo skola Sodrai. Iš jau minėtų devyniolikos stambiausių sektorių skolos socialinio draudimo fondui vidurkis neaugo tik šešiuose.
„Iš vienos pusės, dabartinė įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ tendencija džiugina, tačiau atsižvelgiant į įvairias išorines ir vidines grėsmes, visai gali būti, kad įmonių skolos „Sodrai“ mažėjimas yra laikinas reiškinys, – mano bendrovės „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Matau riziką, kad ketvirtą šių metų ketvirtį gali kiek padidėti įmonių skolos „Sodrai“ gamybos sektoriuje. Rizika tame, kad euro zonos pramonės apsukos lėtėja, tam tikrų neigiamų aspektų galima pamatyti ir Lietuvos pramonės statistikoje: blogėja situacija popieriaus, plastikų, auto dalių, mašinų ir įrenginių segmentuose. Komponentų iš Azijos trūkumas, kylančios energetinių išteklių kainos apsunkino ES pramonės situacija, kas gali atsiliepti ir Lietuvos pramonei per kontraktinių užsakymų prizmę. Atitinkamai, atskiruose Lietuvos gamybos segmentuose įmonių skolos „Sodrai“ gali augti.“
Šiokių tokių rizikų A.Izgorodinas mato ir vidaus vartojimo srityje. Įvedus Galimybių pasą, Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus sumažėjo. Jeigu iki Galimybių paso įvedimo žmonių srautas į prekybos tinklus Lietuvoje buvo toks pat kaip ir prieš pandemiją, šiuo metu jis yra apie 15 proc. mažesnis nei iki COVID-19 viruso. Tai atitinkamai reiškia mažesnes ne maisto prekių mažmeninės prekybos apsukas ir riziką dėl augančių įmonių skolų „Sodrai“.
„Apskritai, bendrai paėmus, laikas griežčiau vertinti įmonių skolas Sodrai ir VMI iš valstybės pusės pasirinktas gana rizikingai, – teigia „Brandonomika“ ekonomistas, – situacijai išorės rinkose blogėjant, taip pat blogėjant COVID-19 situacijai Lietuvoje, galbūt kaip tik vertėtų toliau lanksčiai žiūrėti įmonių skolų valstybei grąžinimą – labai tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį verslo situacija Lietuvoje ne pagerės, bet kaip tik pablogės.“
