Nedarbo lygis išlieka nepakitęs
Šie metai Suomijoje prasidėjo padidėjusiais mokesčiais ir išaugusiomis, ypač maisto produktų, kainomis. Suomiams nerimą kelia padėtis darbo rinkoje, nes ir toliau mažinamas darbuotojų skaičius įvairiose srityse.
Daug diskusijų kelia siūlymai, pvz., jauniems darbuotojams mokėti 20 proc. mažesnį atlyginimą negu patyrusiems arba mažinti algas vyresnio amžiaus darbuotojams dėl sumažėjusio jų darbo našumo.
Daug diskusijų kelia siūlymai, pvz., jauniems darbuotojams mokėti 20 proc. mažesnį atlyginimą negu patyrusiems arba mažinti algas vyresnio amžiaus darbuotojams dėl sumažėjusio jų darbo našumo.
Suomijos statistikos departamentas praneša, kad nedarbo lygis Suomijoje lieka nepakitęs ir sudaro 7,7 proc. Taip pat pranešama, kad šalyje dirbančių žmonių skaičius padidėjo 10 tūkst. – daugiausia sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų srityse. Labiausiai nerimą kelia jaunimo nedarbas. Šiuo metu kas ketvirtas jaunesnis nei 25 metų vyras neturi darbo.
Būtina imtis nepopuliarių priemonių
Suomijos valdžios laukia sudėtingas pavasaris. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Suomijos situacija visai nebloga, bet būtina imtis rimtų priemonių, kad būtų pereinama nuo būdų stabilizuoti ekonomiką prie būdų, skatinančių ūkio augimą ir didinančių Suomijos konkurencingumą. Būtina griežtai mažinti išlaidas ir vykdyti struktūrines reformas, ne tik ilginti pensinį amžių, bet ir ankstinti jaunimo atėjimą į darbo rinką. Vyriausybė, kurią sudaro šešių partijų ministrai, dažnai kritikuojama dėl neryžtingumo ir delsimo priimti būtinus, bet nepopuliarius ir skausmingus sprendimus.
Mokysis iš kaimynų estų
Visada mielai kaimynus estus mokę suomiai pastaruoju metu gali patys iš Estijos perimti geros patirties. Taip mano vis daugiau Suomijos parlamentarų, kuriems atrodo priimtinas pelno mokesčio mažinimas, jeigu jis padėtų mažinti nedarbą, o gal ir vadinamasis Estijos pelno mokesčio modelis.
Estijoje pelno mokestis nemokamas, jei pinigai lieka versle, o ne išmokami kaip dividendai savininkams. Suomijoje pelno mokestis – 24,5 proc., kaimyninėse Švedijoje – 22 proc., Estijoje – 21 proc. Suomijos verslininkai pageidautų ne didesnio nei 20 proc. pelno mokesčio. Sumažinimas 1 proc. reikštų apie 200 mln. eurų mažesnes pajamas į Suomijos biudžetą. Iš pelno mokesčio Suomijos biudžetas pasipildo apie 4,5 mlrd. eurų.
Priešinasi kailinių žvėrelių auginimui ūkiuose
Kovo 5 d. Suomijos parlamentui buvo įteikta piliečių iniciatyva parengta peticija, reikalaujanti uždrausti kailinių žvėrelių pramoninį auginimą. Peticiją pasirašė 70 tūkst. žmonių. Tai pirmas atvejis nuo pernai kovo mėnesį Suomijoje priimto įstatymo, pagal kurį piliečių remiamos iniciatyvos, pasirašytos ne mažiau nei 50 tūkst. žmonių, privalo būti svarstomos parlamente.
Estijoje pelno mokestis nemokamas, jei pinigai lieka versle, o ne išmokami kaip dividendai savininkams.
Kailinių gyvūnų augintojų asociacija, žinoma, priešinasi tokiam draudimui. Jų duomenimis, kailių pramonė kasmet Suomijos biudžetui sumoka 75 mln. eurų. Kailių eksportas siekia apie 400 mln. eurų per metus, o kailių pramonėje nuolat dirba apie 4,5 tūkst. žmonių.
Šiaurės Suomijoje ir Laplandijoje netrūksta turistų
Krizės nejaučia Šiaurės Suomijos ir Laplandijos poilsio centrai ir viešbučiai. Atostogaujančių suomių ir turistų, ypač iš Rusijos, Europos bei Azijos, atvyksta vis daugiau. Populiariajame Vuokatyje nakvynių skaičius 2012 m. rekordiškai didėjo – beveik 8 proc., palyginti su ankstesniais metais. Net 90 proc. atvykusiųjų buvo suomiai.
Centro vadovai sako, kad jie nesiorientuoja į verslo klientus, o šeimos su vaikais visada norės atostogų ir įdomaus laisvalaikio, todėl džiaugiasi turėdami saugų klientų ratą. Vuokačio laisvalaikio centro atstovai teigia galintys pasiūlyti viską, ko reikia: slidinėjimo trasas, ramią aplinką, SPA paslaugas ir net apsipirkimą. Beje, čia veikia didžiausias pasaulyje teminis išmaniųjų telefonų žaidimo „Angry Birds“, sukurto suomių kompanijos „Rovio“, pramogų parkas.
Vėl gamina „Jopo“ dviračius
Populiariausi Suomijoje dviračiai „Jopo“ jau trečius metus vėl gaminami šalyje. Jų gamyba iš Taivano grąžinta į Hanko miestą pietų Suomijoje. Pradėjus dviračius vėl surinkti Suomijoje, pardavimai išaugo dvigubai. Šiuo metu įmonėje pats įkarštis, kasdien pagaminama apie 100–150 dviračių. Šiais metais žadama pagaminti apie 24 tūkst. dviračių, tai sudarys 8 proc. kasmet šalyje parduodamų dviračių. Klientams labai svarbus suomiškumas, populiarūs retro modeliai ir jiems malonu žinoti, kad dviratį nuo pradžios iki pabaigos surenka vienas žmogus, kuris užklijuoja ir garantijos lipduką bei pasirašo. Taigi Suomijoje laukiama pavasario ir ruošiamasi naujam dviračių sezonui.
