V.Šapoka jau baigė derybas su ministerijomis ir turi paruošęs preliminarų kitų metų biudžetą, tačiau jį dar laiko po skvernu. Biudžeto projektas Seimui bus pateiktas tik rudenį, įvertinus naujausias ekonomines prognozes.
„Kalbant apie daug ir viešoje erdvėje diskutuotą mokesčių ir pensijų pertvarką, tai tikrai reikėtų nuraminti, jog kai kur oponentų teikiami skaičiai buvo traukiami tiesiog iš oro. Savo esme mokestinės pertvarkos fiskalinis rezultatas bus neutralus, kadangi tiek yra numatytos naujos ir veiksmingos priemonės kovai su šešėliu, taip pat žinoma poveikis bus didesniam vartojimui ir didesniam užimtumui gyventojų“, – 15min teigia V.Šapoka.
Jis patikina, kad biudžetas sudaromas griežtai vadovaujantis Stabilumo programa, o joje nurodyta ir tai, koks perteklius turėtų būti kitąmet – 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai siektų kone 300 mln. eurų – tokio viešųjų finansų pertekliaus Lietuva dar nebūtų turėjusi.
Tikrai kiekvienas yra matęs tokių keistų projektų, kuomet, atrodo, pagrindinis tikslas – kuo didesnį plotą užkloti trinkelėmis.
„Bendrus skaičius, žinoma, kad matome, atitinkamai sudėliotas biudžeto planas, derybos su ministerijomis puikiai pavyko. Prognozuojame remdamiesi Stabilumo programa – buvo numatyta, kad perteklius 2019 m. sieks apie 0,6 proc. BVP. Tai tokį ir planuojame“, – sako V.Šapoka.
Jis patikina, kad biudžete didės ir pajamos, ir išlaidos, tačiau tikslių skaičių neatskleidžia – tai paaiškės rudenį. Nors viešieji finansai bus teigiami, valstybės biudžetas išliks minusinis.
„Švietimo, sveikatos ir socialinė sritis – bus patys didžiausi padidėjimai. Jei kalbame apie sveikatą, tai numatomos didelės sumos tam, kad būtų įgyvendinti su profesinėmis sąjungomis pasiekti susitarimai dėl atlyginimų augimo“, – sako V.Šapoka.
Pinigai plauks reformoms
Daugiausia naujo finansavimo, pasak V.Šapokos, bus skiriama 6 struktūrinėms reformoms.
„Daugiausia, žinoma, švietimui. Čia reikėtų paminėti etatinį mokytojų apmokėjimą, klasės krepšelį, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimą. Tada eina sveikatos reforma – čia didžioji dalis lėšų bus skiriama sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui. Dar išskirčiau inovacijų pertvarką, čia taip pat yra numatytos lėšos“, – sako V.Šapoka.
Socialinės apsaugos srityje didesnių išmokų galės tikėtis ir pensininkai, ir tėvai.
„Iš tęstinių sričių, tai reikėtų išskirti socialinę sritį – tai socialinės atskirties mažinimą. Pensijų didinimas yra daugiau mažiau automatizuotas, pagal indeksavimą. Tačiau taip pat yra numatytas priemokų įvedimas padidinant pačias mažiausias pensijas. Taip pat numatoma didinti vaiko pinigus, bus papildomos priemonės aktyvioms darbo rinkos priemonėms“, – sako V.Šapoka.
Anot jo, kol kas dauguma skaičių yra preliminarūs, tačiau pensijos vien dėl indeksavimo didės apie 23 eurus. O vaiko pinigai, tikėtina, sieks 50 eurų, vietoje dabartinių 30-ies.
„Preliminariai numatoma vaiko pinigus didinti iki 50 eurų. Bet kaip ir minėjau, nors biudžetas savo esme yra suformuotas, palauksime naujausių makroekonominių prognozių“, – sako V.Šapoka.
Kita sritis, kur dėl finansavimo varžyti nereikės – strateginių projektų porftelis.
„Kalbant apie sritis, kurioms daugiausia pinigų skiriama, be 6 struktūrinių reformų, taip pat yra ir strateginių projektų portfelis pagal kiekvienos ministerijos kuruojamą sritį. Strateginis projektas turi savo biudžetą, arba, žiūrint į kitą pusę – sutaupymus“, – aiškina finansų ministras.
Jis neatviravo, kaip kis konkrečių ministerijų biudžetai.
„Jei baigėsi kažkokia didelė programa, iš skaičių atrodys, kad labai sutaupė, nors realiai, tiesiog baigėsi projektas – tai natūralu, kad jam nebeskiriama“, – sako V.Šapoka.
„Faktas, kad lengviausios derybos yra su Krašto apsaugos ministerija, nes yra labai aiškus šventas tikslas dėl dviejų procentų – taip sakant, derėtis labai lengva. Bet žinoma, yra stiprinama atskaitomybė, kad šaukštai nebepasikartotų“, – priduria V.Šapoka.
Sako, kad sutaupė 200 mln. eurų
V.Šapoka patikina, kad dėl efektyvesnio valstybės išteklių valdymo sutaupyti 200 milijonai eurų.
„Kalbant apie efektyvesnį valstybės išteklių valdymą, tai šiuo metu esantys duomenys – pavyko sutaupyti apie 200 mln. eurų. siekiant efektyviau valdyti turtą, panaikinti neefektyvų išlaidų planavimą. Na, kaip pavyzdys būtų – paskutinį ketvirtį institucijose staiga padidėja išlaidos. Ne paslaptis, kad galbūt ne visuomet ir pagrįstai. Iš efektyvesnio valstybės turto valdymo yra numatoma papildomų pajamų“, – sako ministras.
Valdininkų algas galės didinti mažindami darbo vietų
V.Šapoka patikina, kad valstybės tarnybos pertvarka įtvirtins „plokščio biudžeto principą“ – institucijos galės lanksčiau naudoti turimą biudžetą darbo vietoms.
„Plokščio biudžeto principas – daugiau lankstumo nustatant atlyginimus. Tuomet jau asignavimų valdytojas, kitaip tariant, įstaigos vadovas, turi labai aiškų pasirinkimą – ar jam tiesiog užpildyti visus etatus, ar paimti ir sumažinti savo struktūrą ir padidinti atlyginimus patiems gabiausiems tarnautojams“, – sako V.Šapoka.
Anot jo, toks principas yra vienas iš efektyviausių pasaulyje, o Lietuvai praverstų „kompaktiškesnės ir efektyvesnės“ institucijos.
„Džiaugiuosi, kad kiti ministrai tokiam siūlymui pritarė“, – pažymėjo V.Šapoka.
Savivaldybėms siūlys naują dietą
Po mokesčių reformos teks peržiūrėti savivaldybių finansavimą. Mat iki šiol dauguma savivaldybių gyveno iš 100 proc. gyventojų sumokamo GPM – kitąmet GPM didės dėl reformos ir viso jo savivaldybės nebegaus.
V.Šapoka aiškina, kad savivaldybėms finansavimas augs, tačiau ne bet kaip – tos savivaldybės, kurios sukūrė daugiau darbo vietų ir pritraukė investicijų, gaus daugiau pinigų. O jei nepritraukė – papildomai negaus. Dar daugiau – savivaldybės bus skatinamos jungti ligonines ar kitas įstaigas.
„Savivaldybių sektoriuje, aišku, tas finansavimas augs taip pat sparčiai, nes ir atlyginimų augimas yra didelis. Keisis GPM skirstymo tvarka“, – sako V.Šapoka.
Savivaldybėms, aktyviau plėtojančioms ekonominę veiklą, bus paskirstoma didesnė GPM dalis, kurią jos galės panaudoti ekonominės veiklos skatinimui, pridūrė ministras.
Be to, 2018 m. bus papildyta savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo tvarka – nuo 2019 m. dalis GPM pajamų padidėjimo dėl ekonomikos augimo bus paskirstoma savivaldybėms, įvertinus savivaldybių pasiektus rodiklius, matuojančius sukurtas darbo vietas, pritrauktas investicijas ir (arba) verslo įmonių aktyvumą.
Tokiu būdu bus skatinamos tos savivaldybės, kuriose kuriasi darbo vietos ir jose žmonės atvažiuoja dirbti, dažnai ir iš kitų savivaldybių, kuriose lieka gyventi ir naudojasi viešosiomis paslaugomis.
„Numatomi papildomi kriterijai, kurie be dabartinės sistemos, priklausys nuo naujų darbo vietų sukūrimo, nuo investicijų pritraukimo ir nuo iniciatyvų optimizuoti regioniniu mastu. Na štai, pavyzdžiui, jungti tam tikras savivaldybių įstaigas ar įmones į vieną. Arba jungti mokyklas, ligonines ar kitas institucijas, kurios yra savivaldybių dispozicijoje. Kitaip tariant, tam, kad paskatintume efektyvesnį savivaldybių turto naudojimą“, – sako V.Šapoka.
15min paklaustas, ar dėl to nenukentės mažosios ir skurdžiausios savivaldybės, V.Šapoka patikino, kad ne.
„Tai yra objektyvus kriterijų sąrašas ir automatiškai tai pasiskaičiuos: jei pavyko pritraukti tiek ir tiek darbo vietų, tai atitinkamai tai turės poveikį pajamoms. Čia reikėtų žiūrėti iš tos pusės, kad nebus skriaudžiamos tos savivaldybės, kurioms nepavyko – čia labiau yra skatinamos tos savivaldybės, kurioms pavyksta“, – aiškina ministras.
Rinkėjai patys nubaus merus ir tarybas
Finansų ministras viliasi, kad nauja savivaldybių finansavimo tvarka padės ir rinkėjams – jie galės „bausti ar skatinti tuos regionų politikus, kuriems sekasi efektyviau tvarkytis“.
„Daugelio šalių patirtis rodo, kad didesnis finansinis savarankiškumas įgalina vietos bendruomenes atsakingiau dalyvauti rinkimuose, stebėti, kokie veiksmai yra daromi, labiau įsitraukti į konsultacijas, sprendimų priėmimą“, – sako ministras.
Jis aiškina, kad dabartinis modelis „neįgalina merų ir savivaldybės tarybų rūpintis tuo, kad būtų pritraukiamos investicijos ir būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos.“
„Nauja metodika tikrai duos postūmį ir didesnį ne tik finansinį savarankiškumą, bet ir didesnę atsakomybę savivaldybėms tam, kad vystytų. Nes jei pasižiūrėsime į praeitį, tikrai kiekvienas yra matęs tokių keistų projektų, kuomet, atrodo, pagrindinis tikslas – kuo didesnį plotą užkloti trinkelėmis“, – stebisi V.Šapoka.
Anot jo,„ prieš rinkėjus trumpuoju laikotarpiu trinkelės gali suveikti“, tačiau kelerių metų perspektyvoje regionas lieka be potencialių darbo vietų.
40 mln. eurų tikisi iš paslaugų centro
Vyriausybė yra įsteigusi Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, kurio darbuotojų skaičius dar kovą siekė vos 5, o dabar – jau 348.
„Jei žvelgiant keletą metų į priekį, papildomi dideli efektyvumo ir taupymo šaltiniai bus centralizavimas – tiek dėl nacionalinio paslaugų centro įsteigimo, kur, planuojama, kad per metus taupymai sieks iki 40 mln. eurų. Taip pat, žinoma, efektą duos IT konsolidavimas, tai šiuo metu pavesta atlikti Ūkio ministerijai. Erdvės efektyvumui didėti dar yra, manau, kad tikrai daugelio sričių ministrai žingsnius jau yra arba suplanavę, arba pradėję daryti“, – sako V.Šapoka.
V.Šapoka taip pat patikina, kad jei jau „baigtinės ministerijų programos baigėsi“ – tie pinigai atsilaisvina.
„Tai žinoma, pasibaigus visokioms baigtinėms programoms, automatiškai, išlaidų suma yra mažinami asignavimai. Jeigu yra įvykdytos reformos ten, kur buvo numatomi sutaupymai, tai žinoma, kad į tai atsižvelgiama. Taip pat yra įvertinamas ir patirtų išlaidų efektyvumas“, – sako V.Šapoka.
Pradeda vertinti ES pinigus
Kalbėdamas apie naujoves biudžete, V.Šapoka išskyrė ES pinigų panaudojimą, o taip pat, vertinama, ką ministrams pavyko pasiekti su turimais pinigais.
„Pernai per viešus debatus kažkaip izoliuotai buvo žiūrima, kiek man davė iš valstybės biudžeto, o kiek iš ES ar kitų programų. Tai šiemet žengtas geras žingsnis – pavyko žiūrėti integruotai. Ar tai valstybės, ar ES lėšos, jos turi būti nukreipiamos kryptingai į tikslą ir rezultatą. Ministrai per metus pajuto – nepriklausomai, koks yra šaltinis, tu turi jį nukreipti rezultatams pasiekti. Negalima žiūrėti, kiek man davėte iš ten, ar iš ten“, – sako V.Šapoka.
Jis aiškina, kad pernai aukštojo mokslo reforma didžiąja dalimi buvo finansuojama iš ES lėšų, nors valstybės biudžeto lėšos praktiškai nekito.
Pavyko išvengti „turgaus“
Kita naujovė – biudžetas planuojamas trims metams į priekį, nepriklausomai nuo mokesčių pertvarkų.
„Biudžeto derybos vyko ne tik dėl ateinančių metų, bet ir visų trijų metų. Biudžeto derybų metu buvo atsižvelgta, kokios pernai užduotys buvo duotos ministrams ir ministrėms, ir atsižvelgta, kaip pavyko tuos uždavinius įgyvendinti. Čia aš kalbu tiek apie reformas, tiek apie reorganizacijas, apie efektyvesnį turto valdymą, apie efektyvesnį išlaidų valdymą“, – sako V.Šapoka.
Anot jo, ministrams dabar tenka daugiau atsakomybės, kadangi sumažintas asignavimų valdytojų skaičius – ministrams tenka atsakyti ne tik už ministeriją, bet ir visą sritį.
„Šiemet tos derybos buvo tikrai konstruktyvesnės, tos tikrosios derybos, dėliojant ant stalo argumentus ir pagrindimus. Turgaus tikrai buvo mažiau, o pagrįstų planų tikrai daugiau. Matome ir iš struktūrinių reformų skaičiaus“, – sako V.Šapoka.
Žada pertvarką viešuosiuose pirkimuose
Po pastarųjų viešųjų pirkimų skandalų, kuomet Dainų šventėje netenkino dalyvių maitinimas, ar perkamos itin brangios IT paslaugos, V.Šapoka, teigia, kad kitąmet planuojamos pertvarkos ir viešųjų pirkimų srityje.
„Čia yra planuojamos pertvarkos. Tose srityse, kur yra standartiniai produktai, prekės ar paslaugos, pirkti galima centralizuotai ir diskutuojama, kokį modelį pasirinkti. Manau, kad pasirinksime geriausią alternatyvą – pirkimai viena iš tų sričių, kur yra daug erdvės žymiai efektyvesniam valstybės išteklių valdymui“, – sako V.Šapoka.
Jis pažymėjo, kad dabartinis Centrinės perkančiosios organizacijos modelis, „bent jau mano asmeniniu įsitikinimu, nėra pats efektyviausias“.
6 reformų kainą vadina „fake news“
Opozicija ne kartą kritikavo, kad mokesčių reforma sumažins biudžeto galimybes teikti viešąsias paslaugas, didinti mokytojų ar gydytojų atlyginimus. V.Šapoka tai vadina „fake news“ ir atrėžia – šiemetinių pokyčių kaina netgi didesnė, nei laukia 2019-aisiais.
„Kuomet oponentai ištraukia iš kažkur ar tris, ar kelis šimtus milijonų eurų, ar net milijardais skaičiuoja, tai pernai įvykdytų mokestinių pertvarkų kaina, patiriama šiemet, yra didesnė, nei bus 2019-aisiais. Kas pasakoma, tai kaip keičiasi išlaidų pusė, bet nepasakoma, kaip keičiasi pajamų pusė. Valstybės biudžetui taip, išlaidos didesnės, bet nepasakoma, kad šiuo atveju „Sodros“ išlaidos mažesnės, nes nebereikės pervedinėti lėšų į II pakopą. Viena dalis eliminuoja kitą, ir kai viską sudedi, visa neto efektą sudedi – nesiekia 200 mln. eurų“, – reformų kainą vertina V.Šapoka.
Jis pripažįsta, kad valstybės biudžetas liks su minuso ženklu, tačiau tam atsvara bus itin turtinga „Sodra“, kurios rezervas sparčiai augs.
„Kiek bežiūrėsi, bendras viešųjų finansų balansas bus teigiamas“, – sako V.Šapoka.
Pagal gegužę patvirtintą Stabilumo programą, 0,6 proc. BVP perteklius numatomas ne tik 2019-aisiais, bet ir 2020-aisiais. Tik 2021 m. perteklius mažėtų iki 0,3 proc. BVP.
Pernai svarstant biudžetą Seime kilo „pageidavimų koncertas“.
„Dažnai Seimo nariai sukuria gerų idėjų ne už milijonus, už milijardus – tai, žinoma, tokių rezervų mes neturime. Bet aišku, kad dėliosime taip, kad tas biudžeto variantas būtų subalansuotas ir labai daug kažko nereikėtų tobulinti“, – apibendrina V.Šapoka.
Pernai vadinamasis „Pokyčių krepšelis“ biudžetui kainavo per 600 mln. eurų, panašią kainą Vyriausybė skelbė ir šiemet pristatydama reformas.
Pasaulio ekonomikoje yra nerimo signalų
Tačiau V.Šapoka pripažino, kad Lietuvai kelia riziką tarptautinė aplinka, kuri paskutiniu metu mainosi.
„Galimos prekybos protekcionizmo apraiškos – kol kas ta tema įgauna eskalaciją. Kaip tai paveiks galutinai – dar laukiame ir pačios EK vertinimų. Tas tendencijas atidžiai stebime. O kaip tai paveiks pasaulio ekonomikos raidos scenarijų – niekada prekybos karai neatneša ekonomikos augimo paspartėjimo. Bet visiems scenarijams esam pasiruošę“, – sako V.Šapoka.
