Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Susidarius teisiniam vakuumui Seime skubiai priimamas biudžetininkų algų įstatymas

Nuo sausio susidarius teisiniam vakuumui, parlamentas skubiai priiminėja biudžetininkų atlyginimų skaičiavimo tvarką reguliuosiantį įstatymą. Tai bus pirmas toks įstatymas, nes iki šiol biudžetininkų algos mokėtos remiantis Vyriausybės nutarimu.
Piniginė
Piniginė / Vida Press nuotr.

Ketvirtadienį Seimas iš esmės baigė derinti įstatymo straipsnius, tačiau išsiskyrus nuomonėms dėl trenerių atlyginimų koeficientų, viso teisės akto priėmimas atidėtas antradieniui.

„Žmonės liko be teisinio pagrindo jiems mokėti algas, šiandien mes skubos tvarka taisome šitą klaidą. Vyriausybės nutarimas nebegalioja nuo sausio. Skubame, kaip galime“, – žurnalistams Seime sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Konstitucinis Teismas pareiškė, kad pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse dirbančių asmenų darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal Vyriausybės nutarimą, o įstatymą. Sausio 1-ąją Vyriausybės nutarimas nustojo galioti.

„Nėra jokios grėsmės, kad negaus algų nėra. Galioja darbo sutartys, jos leidžia biudžetininkams mokėti algas. Jos bus skaičiuojamos pagal seną tvarką. Antradienį tikrai priimsime įstatymą“, – garantavo valdančiųjų atstovas.

Reikės sutarti dėl bazinio dydžio

„Įstatymas liečia visus iš biudžeto išlaikomus žmones, išskyrus valstybės tarnautojus. Tai yra socialiniai, kultūros darbuotojai, mokytojai, mokytojų padėjėjai, treneriai, psichologai, savivaldybių darbuotojai, kurie nėra valstybės tarnautojai“, – vardijo T.Tomilinas.

Naujas įstatymas palies beveik 100 tūkst. žmonių.

Ir T.Tomilinas, ir kitas komiteto narys konservatorius Rimantas Dagys tvirtino, kad į įstatymą iš esmės perkeltas buvęs Vyriausybės nutarimas, todėl didelių permainų skaičiuojant biudžetininkų algas nėra.

„Realiai beveik niekas nesikeis, stengtasi palikti, kaip dabar yra. Toks buvo sutarimas. Jeigu dabar pradėtume derinti visas interesų grupes, būtų labai sudėtinga. Pakoreguoti tik tie dalykai, pakeliant pažadėtas algas“, – sakė R.Dagys.

Pagal projektą, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės suskirstomos į keturis lygius bei tris grupes. Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga su pastoviąja ir kintamąja dalimis, priemokos, išmokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktimis, viršvalandžius bei premijos.

Viena pagrindinių naujovių – kad pastovioji darbo užmokesčio dalis bus nustatoma pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinis dydžio. Šis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

„Įstatymas suponuoja derybas tarp visiems biudžetininkams atstovaujančių profsąjungų ir Vyriausybės. Iki šiol bazinis dydis buvo keičiamas labai vangiai, nors augo ekonomika, grįžo valstybės tarnautojų algos, biudžetininkams pritrūkdavo dėmesio“, – teigė T.Tomilinas.

Šiemet galiotų valstybės tarnautojas Seimo jau nustatytas bazinis dydis – 130,5 euro.

Dar viena naujovė – skaičiuojant atlyginimus įvedama kintamoji dalis. Ji priklausys nuo darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimo. Ši dalis bus nustatoma vieniems metams ir galės siekti iki 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies.

Įstatyme numatyta, kad konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius nustatys biudžetinės įstaigos vadovas.

Mokytojams ir darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nebus nustatoma.

Liberalas Gintaras Steponavičius pasipiktino, kad mokytojai uždirbs tiek pat, kiek darbininkai. Tuo metu T.Tomilinas tvirtino, kad tai laikinas sprendimas, dėl to pedagogų darbo užmokestis nemažės.

Įtrauktos ir mokytojų algos

Jis teigė, kad mokytojų darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema bus keičiama iš esmės.

„Šiuo metu vyksta išsami reforma mokytojų darbo apmokėjimo sistemoje. Bus einama nuo krepšelio sistemos link etato“, – teigė jis.

Anot komiteto vicepirmininko, mokytojai kaip ir iki šiol gaus pareiginę algą be kintamosios dalies.

„Tai yra mokytojai nebus vertinami pagal įstaigos rezultatus. Galutinių sprendimų švietimo reformoje nėra. Vadinamosios koeficientų žirklės lieka tokios, kokios yra dabar. Truputį pakelta apatinė žirklių riba, tai yra mažiausiai uždirbantiems mokytojams truputį didės atlyginimai. Įtraukti papildomi 17 mln. eurų, kurie numatyti biudžete“, – tvirtino T.Tomilinas.

Anot jo, kitąmet mokytojams turėtų būti nustatyta kita atlyginimų skaičiavimo tvarka.

Guminis įstatymas

T.Tomilinas pabrėžė, kad į įstatymą įrašyta svarbi nuostata – kad šio įstatymo priėmimo nė vienai darbuotojų grupei algos negali sumažėti.

„Tačiau viešojo sektoriaus reforma vyksta, bus reorganizacijos, atleidimai, bet bendra tendencija – kad atlyginimai turi didėti“, – sakė „valstietis“.

Įstatymą planuota priimti ketvirtadienį, tačiau jis įstrigo Seimo daugumai nepritarus Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicijai, kad treneriai turėtų atskirą apmokėjimo sistemą.

„Jie nori atskiro priedo dėl tų koeficientų. Mūsų požiūriu, tai iškreipia bendrą sistemą. Pagal koeficientų žirkles, jiems atlyginimai gali būti ypač dideli. Norime, kad dėl to būtų sutariama ne įstatymo lygmeny, o tam tikrais kolektyviniais susitarimais“, – aiškino T.Tomilinas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iki antradienio turi rasti kompromisą šiuo klausimu.

Opozicijos atstovas R.Dagys kritikavo patį įstatymą, teigdamas, kad jis – pernelyg guminis.

„Ten daug taisytinų dalykų – ir (koeficentų) šakutės didelės, nuo 3,5 iki 13, ir administracijos direktoriai gali ką nori nustatyti. Pernelyg guminis įstatymas. Be to, jį būtina priderinti reikia prie valstybės tarnautojų apmokėjimo įstatymo“, – sakė R.Dagys.

Jis vylėsi, kad skubiai priimtas įstatymas netolimoje ateityje bus taisomas iš esmės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos