Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Susikirto dėl nemokamų testų: profsąjungos džiaugiasi, verslas mato politizavimą

Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus įstatymą dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems gyventojams, darbdavių ir profesinių sąjungų nuomonės išsiskiria. Verslo atstovai mano, jog prezidento sprendimas politizuotas ir nulemtas santykių su valdančiaisiais. Tačiau profesinės sąjungos įsitikinusios, kad G.Nausėda šį klausimą įvertino nesivadovaudamas emocijomis, o vien tik faktais.
Mobilusis koronaviruso patikros punktas
Mobilusis koronaviruso patikros punktas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Prezidentas G.Nausėda trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.

Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Profesinės sąjungos palaiko G.Nausėdą

Profesinės sąjungos šį sprendimą sveikino. Dalia Jakutavičė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė, 15min sakė palaikanti ir pritarianti įstatymo veto.

„Mokslininkai, kurie tiria šią sritį, turėtų pasakyti, ką toliau reikėtų daryti, o ne politikai ar profsąjungos. Turėtume labiau mokslo klausyti, o ne politikų“, – įsitikinusi ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Jakutavičė ir Aleksandras Posochovas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Jakutavičė ir Aleksandras Posochovas

Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, priminė, jog darbuotojams atstovaujanti organizacija dar spalį kreipėsi į prezidentą. Buvo prašoma vetuoti Seime priimtas įstatymų pataisas. Anot K.Juknio, didelė dalis dirbančiųjų yra regionuose, gauna minimalią algą ir mokamus skiepus jis vadina „per aplinkui prievartiniu“ mechanizmu.

„Tas rezultatų neduos. Žmonės visoje Lietuvoje sąmoningėja, bet tik pozityviais sprendimais galime visus solidarizuoti. Antra, (veto) neleido dar labiau skaldyti dirbančiųjų ir įtampa atslūgo po prezidento sprendimo. Tikime, kad šis sprendimas yra kompetentingas. Netikiu, kad šiuo sprendimu siekta revanšo, nugalėjo situacijos analizė“, – 15min teigė pašnekovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Juknis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Juknis

K.Juknis pripažįsta, jog dalis žmonių pasiduoda dezinformacijai, nežino, kuo tikėti. Todėl profsąjungos vadovo teigimu, reikėtų skirti dėmesį švietimui.

Darbdaviai: sprendimas politizuotas

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, 15min tvirtino, jog testų klausimas tapo politizuotu. Jis primena, kad dar priimant įstatymą Seime, susiskaldymas dėl jo buvo labai didelis.

„Ne tiek pagal turinį, pozicija–opozicija ir balsavimas parodo, kad jis yra labai politizuotas, o prezidento veto yra tąsa viso to. Tai yra blogai, nes rezultatas toks, kad jokio sprendimo nėra. Tenka apgailestauti, nes prezidentas į tai jau reaguoja politiškai“, – kalbėjo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

Be to, A.Romanovskio teigimu, pati testavimo sistema yra ydinga ir darbovietės darbą galėtų reguliuoti su galimybių pasu. Pašnekovas aiškino, jog šiuo metu susidariusi paradoksali situacija, kuomet valstybė gyventojams taiko aukštus reikalavimus, o darbo vietoje „yra kažkoks keistas testavimo mechanizmas“.

„Testavimas jau dabar nebėra efektyvi pandemijos valdymo forma, ji galėjo būti efektyvi, kai dar nebuvo vakcinų. Tai buvo valstybės kompromisas su skiepų priešininkais duodant jiems alternatyvą, bet dabar ji išsivystė į didžiulius politinius debatus. Einame į kompromisus, kurie dar labiau skaldo visuomenę“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jam antrina Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, kuris mano, kad tai gali būti valdančiųjų ir prezidento santykių aiškinimosi išdava. Vertindamas argumentus, kuriais remiantis buvo atmestas įstatymas, pašnekovas teigė, jog juose trūksta turinio.

„Teisės akto atmetimas gali pakirsti sąmoningumą tų žmonių, kurie jau du kartus vakcinavosi, nes jie jausis apgauti“, – svarsto jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas

Įstatymas turi rizikų

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė trečiadienį LRT teigė, kad šis įstatymas turi labai daug rizikų. Viena jų – pastaruoju metu aiškėjantys atvejai dėl sukčiavimo vakcinų atžvilgiu.

„Tai dalį žmonių paskatintų eiti į šešėlį, ieškoti landų. Labai negeras dalykas ir labai negeras signalas visuomenei, kad juos tokiu būdu dar labiau paskatintume imtis tam tikrų problemų. Kodėl? Nes nesprendžiame esminės problemos – sąmoningumo. Šitas įstatymas nesprendžia sąmoningumo ir nepaaiškina žmonėms, kodėl jie turi vakcinuotis, ir niekaip nesusijęs su dezinformacijos mažinimu“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo ji.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Irena Segalovičienė (centre)
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Irena Segalovičienė (centre)

D.Jakutavičė pritaria I.Segalovičienei, kad tokia tikimybė būtų.

„Net ir mes iš kai kurių darbuotojų girdėjome, kad tie žmonės, kurie principingai yra nusprendę nesiskiepyti, ras kitokių būdų. Arba iš darbo išeis, ar dar kitokiais būdais, bet jie vis tiek nesiskiepys. Mano nuomone, jei siekiame suvaldyti pandemiją ir išsiaiškinti, kiek pas mus yra sergančių, turime testuoti. Nes tik testavimas yra vienintelis būdas išsiaiškinti, kiek realiai yra sergančių“, – 15min komentavo ji.

K.Juknis abejoja, ar padaugėtų norinčių fiktyviai gauti skiepus, tačiau įsitikinęs, jog padidėtų šešėlis ir susiskaldymas.

„Jau ir taip įtampa didelė, negalima prie tokios didelės įtampos dar labiau spausti tos spyruoklės“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tačiau A.Romanovskis įsitikinęs, jog tokiuose prezidento patarėjos žodžiuose nėra jokios racijos. Jo nuomone, priėmus mokamus testus darbuotojams, tai paskatintų skiepytis, o jei asmuo tikrai būtų vertingas, nepaisant to, kad nenori skiepytis, darbdaviai tikrai sutiks už jį mokėti.

„Keista girdėti iš prezidentūros tokius argumentus. Gali daug ko būti, bet tam yra valstybė, kuri suformuoja teisės aktus, kad už neteisėtą veiksmą būtų atlyginta drausmėmis“, – antrino D.Arlauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?