Alternatyvūs finansavimo šaltiniai
Sugriežtėjus bankų politikai, verslas vis dažniau atsigręžia į alternatyvius finansavimo šaltinius. Nekilnojamojo turto plėtotojai aktyviai naudojasi minios finansavimo teikiamais privalumais, o inovatyvūs verslai aktyviau kreipiasi į rizikos kapitalo fondus ir verslo angelus. Vienas jų – Koinvesticinis fondas.
Koinvesticinis fondas kartu su privačiais rizikos kapitalo fondais ir verslo angelų grupėmis investuoja į startuolius bei verslo plėtrą vykdančias įmones.
„Šiuo metu kredito įstaigų tradicinis finansavimas yra kiek konservatyvesnis, ypač pradinės stadijos įmonėms. Todėl Lietuvoje buvo pradėti steigti alternatyvūs finansavimo šaltiniai: rizikos ir privataus kapitalo fondai. Dabar turime daugiau negu 10 tokių fondų, kurie skirti įvairios stadijos įmonėms. Koinvesticinis fondas yra labiau orientuotas į pradinės stadijos idėjas. Kartais galima kreiptis dar net nesukūrus verslo“, – aiškina fondo vadovė Viktorija Vaitkevičienė.
Koinvesticinis fondas yra labiau orientuotas į pradinės stadijos idėjas. Kartais galima kreiptis dar net nesukūrus verslo
Nuo užkandžių iki dirbtinio intelekto
Fondas investuoja į įmonių akcinį arba pusiau akcinį kapitalą ir valdyme dalyvauja kaip tylusis investuotojas.
Per 1,5 metų aktyvios veiklos Koinvesticinis fondas kartu su verslo angelais į 8 įmones investavo 4 mln. eurų: 2,5 mln. eurų yra fondo lėšos, o beveik 1,5 mln. eurų pritraukta iš privačių investuotojų. Šiuo metu fondo dydis siekia daugiau nei 28 mln. eurų.
„Mėgstame pabrėžti, kad investuojame ne į startuolius, o į įmones. Startuoliai siejami su technologijomis, o mūsų investavimo strategija yra platesnė. Tai rodo ir mūsų jau atliktos investicijos. Investavome į maisto ir kitų produktų gamybą, paslaugų teikimą, inovatyvių idėjų ar dirbtinio intelekto pritaikymą kasdienėje veikloje. Neturime kokios nors specifinės srities“, – apie platų fondo investicijų spektrą pasakojo V.Vaitkevičienė.
Naujas 4 mln. eurų fondas susisiekimo sektoriaus įmonėms
Nuo šių metų rugpjūčio Koinvesticinis fondas kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įkūrė naują subfondą, finansuojamą iš Susisiekimo ministerijos lėšų ir skirtą susisiekimo sektoriaus įmonėms. Nauju 5 mln. eurų fondu siekiama paskatinti bendroves kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją.
Anot Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktoriaus Sauliaus Kerzos, iki šiol susisiekimo sektoriaus inovacijos galėjo būti finansuojamos dotacijų forma. Ieškant naujų finansavimo formų bei siekiant jas pritaikyti ir susisiekimo sektoriuje, buvo nuspręsta bendradarbiauti su Koinvesticiniu fondu.
„Matome, kad gali ateiti jaunos įmonės ir specialistai su konkrečiais pasiūlymais, pavyzdžiui, kaip pagerinti eismą, įdiegiant įvairius eismo informavimo sprendimus, atnaujinant pažeidimų kontrolės sistemas, sukuriant eismo stebėsenos sistemas. Taip pat galimos tam tikros mobiliosios programėlės, maršrutų planavimo sprendimai. Visa tai galėtų prisidėti tiek prie eismo situacijos gerinimo, tiek prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo“, – įsitikinęs jis.
Visa tai galėtų prisidėti tiek prie eismo situacijos gerinimo, tiek prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo
Kiekvienas, norintis pritraukti investicijų, iš šio fondo gali pretenduoti į daugiau kaip 800 tūkst. sumą.
Kas gali pretenduoti?
„Tikimės įvairių įmonių ir nebūtinai specifiškai veikiančių transporto srityje. Šis fondas gali finansuoti tiek logistikos bendroves, kurios diegia inovacijas, kad sumažintų krovinių pervežimo laiką ar sutrumpintų transportavimo atstumą, taip mažinant Co2 išmetimą, tiek įvairių programėlių ar fizinių sprendimų, kurie galėtų būti panaudojami siekiant panašių tikslų, kūrėjus“, – sakė V.Vaitkevičienė.
Kaip pretenduoti?
Norint gauti investiciją iš Koinvesticinio fondo pirma reikia savo investiciniu planu sudominti privačius investuotojus. Tai galima padaryti keliais būdais. Pirmasis, kai įmonės pačios suranda verslo angelus ir su jais kreipiasi į fondą.
„Mums labai svarbu žinoti, kas yra privatūs investuotojai, su kuriais investuosime į įmonę, nes fondas po investicijos joje tampa tyliuoju akcininku ir perleidžia savo neturtines balso teises privatiems investuotojams. Todėl ir turime tokį reikalavimą, kad prašymas dėl investicijų būtų pateiktas jau kartu su privačiais investuotojais. Aišku, įmonės gali kreiptis į Koinvesticinį fondą ir neturėdamos privačių investuotojų, juos rasti gali padėti pats fondas“, – teigė V.Vaitkevičienė. Nors dažniausiai į fondus kreipiasi jau veikiančios arba savo produktus vystančios įmonės, tačiau Koinvesticinio fondo atveju šio reikalavimo nėra.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad į fondą gali kreiptis ne tik jau įsteigtos įmonės. Turėjome pavyzdžių, kai į mus kreipėsi žmonės su idėja bei potencialiais privačiais investuotojais ir tik fondui priėmus teigiamą sprendimą, buvo įkurta įmonė. Suprasdami, kad idėjos įgyvendinimas yra susietas būtent su kapitalo gavimu, nenorime, jog kas nors patirtų įmonės įsteigimo kaštus, o paskui, investicijos negavimo atveju, tos lėšos būtų prarastos ir atsirastų papildoma našta su veiklos nevykdančiu juridiniu asmeniu. Visada stengiamės bendradarbiauti tiek su idėjos autoriais, tiek su privačiais investuotojais“, – kalbėjo V.Vaitkevičienė.
Fondas investuoja tiek į labai mažas ir mažas, tiek į vidutines įmones. Investuojant į labai mažas ir mažas įmones, veikiančias iki 5 metų, fondas siūlo palankesnes sąlygas privatiems investuotojams, nes riboja savo investicijų grąžą, o visą viršpelnį atiduoda jiems, taip pat fondas gali finansuoti iki 80 proc. investicijos. Jei nusprendžiama investuoti į vidutines, iki 250 darbuotojų turinčias įmones, tuomet fondas finansuoja ne daugiau kaip 50 proc. investicijos sumos, o investicijos grąža padalijama fondui ir privatiems investuotojams proporcingai nuo jų investuotos sumos.
Patarimai besikreipiantiems
V.Vaitkevičienė pataria prieš pristatant savo idėją gerai išanalizuoti rinką, į kurią ketinama žengti su savo produktu, preke ar paslauga. Investuotojams, kurie rizikuoja savo lėšomis, teks atsakyti į daugybę smulkių klausimų, todėl rekomenduojama žinoti ir pasiruošti atsakymus į visus juos.
„Rekomenduoju pačioje pradžioje prieš einant pas privačius investuotojus pasimėginti pristatyti savo idėją pažįstamiems, vėliau įtraukti potencialius klientus, partnerius ir tiekėjus (jei tokių planuojama turėti) ir tik po to kreiptis į investuotojus, nesvarbu, ar tai fondai, ar verslo angelai. Investuotojai visada iš steigėjų ir įmonių tikisi, kad būtų viskas tiksliai išanalizuota ir būtų atsakyta į visus jų keliamus klausimus. Nebūtinai idėja turi būti išskirtinė ir unikali, nes tokių būna mažai, tačiau jei tu sugebi tą idėją paversti labiau patrauklia negu kitos, tai jau yra vienas iš sėkmės rodiklių“, – įsitikinusi Koinvesticinio fondo vadovė.
Apie Koinvesticinį fondą
ES Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą Koinvesticinį fondą susisiekimui įsteigė Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija ir INVEGA. Finansinę priemonę „Ko-investicinis fondas susisiekimui“ įgyvendina INVEGA kartu su dukterine įmone UAB „Kofinansavimas“ per jų valdomą KŪB „Koinvesticinį fondą“. Bendromis investicijomis rūpinasi ir jas atlieka UAB „Kofinansavimas“. Šiuo metu Koinvesticinis fondas turi 4 subfondus: „Ko-investicinis fondas“, „Ko-investicinis fondas II“, „Ko-investicinis fondas MTEPI“ ir „Ko-investicinis fondas susisiekimui“, iš kurių atliekamos atitinkamos investicijos.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
