Jo teigimu, 11 proc. mažesnio nei šių metų planas finansavimo neužteks kelių būklei Lietuvoje „apčiuopiamai gerinti“.
„Visi pirkimai yra jau atlikti. Šitas biudžetas yra tiems projektams, kurie sukontraktuoti įgyvendinti (...). Faktas, kad jo nepakanka ir apmaudu, kad KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS) bazinis dydis (...) nedidėja. Tai per tą nedidėjimą nebus galima apčiuopiamai gerinti kelių būklės visoje Lietuvoje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Skačkauskas.
Anot jo, vien jau pradėtų stambieji projektų – automobilių magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija – kainuos 317 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka taip pat teigė, kad įgyvendinus jau pradėtus projektus, naujiems pradėti pinigų neužteks.
„Tai, kas yra numatyta, yra pinigai būtent įgyvendinti ir pabaigti projektus, kurie jau yra sukontraktuoti (...). Jeigu lieka tiek pinigų, kiek yra, iš esmės kitais metais naujų projektų nėra visiškai“, – kalbėjo Š. Frolenka.
Pasak viceministro, ministerija yra paruošusi prioritetinį sąrašą šalies žvyrkelių, kuriuos reiktų asfaltuoti, tačiau tikėtina, kad darbai juose dar nebus pradėti.
„Dabar nėra aišku, kiek bus tų vienetų, kalbame su „Via Lietuva“, bet bet kokiu atveju į rangą neisime, nes vis tiek visų pirma turi būti atlikti techniniai projektai, o jų nėra. Programa yra nauja, paruošta startui“, – sakė J. Skačkauskas.
Jo teigimu, šiuo metu turimos lėšos leis pradėti kai kurių žvyrkelių atnaujinimo projektavimo darbus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį teigė, kad kitąmet numatomas bendras kelių finansavimas smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo bei kitų veiksnių, tačiau, anot jos, lėšų keliams galima bus skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 metų antroje pusėje.
Be to, ministrės teigimu, kitąmet didės europinis finansavimas Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai, todėl mažiau lėšų šiam projektui reikės iš nacionalinio biudžeto.
Susisiekimo ministerijai, savivaldybėms bei kelininkams prašant 1–2 mlrd. eurų metinio finansavimo keliams, ministrė pakartojo, kad tam reikėtų Gynybos fondo pavyzdžiu sukurti atskirą fondą keliams.
Kitąmet numatoma įkurti Infrastruktūros fondą, per kurį 2025–2027 metais, prisidedant Vyriausybei, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) bei privatiems investuotojams, būtų skiriama 1 mlrd. eurų gynybos pramonei, jūrų, oro uostų, geležinkelių ir energetikos infrastruktūrai, viešos ir privačios partnerystės projektams, duomenų centrams.
Trečiadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad 563,2 mln. eurų keliams bus skirta iš KPPP – 3,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais, kai skirta 583 mln. eurų.
Dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 57,7 proc. mažiau (šiemet – 139,8 mln. eurų), 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pastaruoju metu ne kartą sakė, kad norint iš esmės pagerinti valstybinių kelių kokybę kasmet jiems reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, kelių infrastruktūrai iki 2030 metų reikėtų beveik 2 mlrd. eurų investicijų.
