Konkrečių sumų nėra
Neatmetame, kad minimali alga atskiruose regionuose galėtų būti ir skirtinga, tačiau darbdaviai turėtų pateikti planą, kaip bus keliami atlyginimai, – sakė R.Tamašauskas.
Rugsėjo pradžioje Trišalė taryba turėtų pasirašyti šį susitarimą, kuris šiuo metu yra svarstomas. Profesinių sąjungų atstovai jau pateikė savo pasiūlymus šiam susitarimui, tačiau juose nėra net užuominų, kiek darbdaviai turi padidinti atlyginimus.
„Mūsų tokia ir pozicija – be konkrečių skaičių. Svarbiausia, kad prasidėtų dialogas. Atlyginimai ir taip didės, o mes siekiame progreso“, – 15min teigė profesinės sąjungos „Švyturys“ lyderis Raimondas Tamašauskas.
Tačiau pačius darbdavius tai stebina. Daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis Arūnas Bertašius mano, kad reikėtų aiškiai nustatyti, kiek Lietuvoje turėtų uždirbti tam tikrų šakų specialistai. „Profsąjungos tegul pasako, kiek turi kainuoti rankinis darbas, kiek vadybininkas turėtų uždirbti, tegul įvardina sumas, kiek kainuotų. Tada galime diskutuoti. Ar nebus taip, kad nustačius tam tikras ribas paaiškės, kad jos jau senokai pasiektos“, – teigė logistikos bendrovei vadovaujantis A.Bertašius.
Minimali alga – skirtinga regionuose?
Tiesa, profsąjungos vis tik siūlo skatinti šakinius ir regioninius tarifinius susitarimus. Kas tai yra? „Norime, kad minimali alga kiltų, bet regionuose darbdaviai kartais skundžiasi negalintys to padaryti. Neatmetame, kad minimali alga atskiruose regionuose galėtų būti ir skirtinga, tačiau darbdaviai turėtų pateikti planą, kaip bus keliami atlyginimai“, – sakė R.Tamašauskas.
Pavyzdžiui, profsąjungos reikalauja, kad regionuose darbdaviai turėtų pateikti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, kitaip tariant, pažadą, kokiu pagreičiu didins algas.
A.Bertašius giria pastangas sėsti prie bendro stalo ir diskutuoti dėl algų kėlimo.
„Iš profsąjungų visada girdėdavome, kad esame godūs ir neduodame tiek, kiek priklauso. Ir be jokių argumentų. Tikiuosi, kad tas Nacionalinis susitarimas atneš konkrečių pasiūlymų“, – vylėsi verslininkas.
Tiesa, profsąjungų atstovai reikalauja, kad nuo sausio 1 dienos būtų patvirtinta nauja minimali mėnesio alga – 430 eurų, o ši suma būtų neapmokestinta NPD. Dabar minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ yra 380 eurų.
Rašys ataskaitas, kur auga algos
Ir tai ne vienintelis naujas profesinių sąjungų reikalavimas. Norima priversti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad ši kiekvieną ketvirtį Vyriausybei teiktų ataskaitas apie derybų procesą. Kitaip tariant, turėtų reguliariai pasiaiškinti, kaip sekasi siekti didesnių algų regionuose.
„Norime, kad į šį darbą įsitrauktų ir ministerija, kad inicijuotų derybas“, – mano profesinės sąjungos lyderis R.Tamašauskas.
Tam pritaria ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. „Mes manome, kad tokį darbą galėtume atlikti, tai nėra kažkokia slapta informacija, gauname duomenis tiek iš „Sodros“, tiek iš Statistikos departamento. Mes stebėtume, koks yra progresas“, – aiškino viceministrė. Ji pastebėjo, kad iki šiol niekas neapibendrina duomenų, kiek ir kur auga algos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė irgi įsitikinusi, kad Nacionaliniame susitarime nebus konkrečių skaičių, kiek algos turėtų augti. Tačiau ji priminė, kad svarstant Darbo kodeksą prognozuota, jog atlyginimai Lietuvoje didės 7 procentais kasmet.
Auga per lėtai
Vienas iš Nacionalinio susitarimo idėjos autorių Seimo narys „valstietis“ Tomas Tomilinas neabejoja, kad atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai. Todėl jei visi susėstų deryboms, esą taip būtų galima pasiekti rezultatų.
„Pavyzdžiui, susėstų visų prekybos tinklų atstovai deryboms su profesinėmis sąjungomis dėl algų didinimo. Tai darytų bendrai, o ne po vieną, ir kalbėtų apie konkretų planą. Taip aš įsivaizduoju derybas“, – 15min teigė T.Tomilinas. Tiesa, tokiose derybose dėl algų augimo, pasak parlamentaro, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kiek įmonės ketina investuoti, kokia apskritai šalies ekonominė situacija.
Dėl Nacionalinio susitarimo turėtų būti sutarta jau rugsėjo pradžioje.
