„Ekonominio nuosmukio laikotarpiu ypač išryškėjo bankrotų problema. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai įmonei bankrutavus, jos veikla tęsiama kitos įmonės vardu, o neatsakingai įmonei vadovavę asmenys, vadovauja jau kitiems verslams“, – „15min“ sakė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė.
Ji paaiškino, pagal dabar galiojančią tvarką, įmonei keičiant pavadinimą, darbo santykiai tarp įmonės ir darbuotojų nenutraukiami ir tęsiami, todėl darbuotojams apie įmonės restruktūrizaciją ne visuomet pranešama.
Keis teisės aktus
„Esamai situacijai pagerinti, VDI pasiūlė pakeisti Darbo kodekso nuostatas numatant, kad prieš priimant sprendimus dėl įmonės restruktūrizavimo darbdavys apie tai turėtų informuoti visus darbuotojus bei konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo padarinių“, – sakė L.Bušinskaitė.
Kita idėja – numatyti atsakomybę ne tik įmonės vadovams, bet ir asmenims realiai valdžiusiems ir priėmusiems įmonei ir jos darbuotojams nenaudingus sandorius. Siūloma, jog įmonės vadovams, kurie yra kalti dėl tyčinio įmonės bankroto, tam tikrą laiką būtų ribojama galimybė steigti naują įmonę.
„Manome, kad taip pat būtų tikslinga įtvirtinti nuostatą, jog darbdavį atstovaujančiam žmogui nebūnant įmonėje tris dienas turėtų būti privaloma įgaliotą kitą žmogų, kuris būtų atsakingas už įmonės administravimą“, – pridūrė SADM atstovė. Tokiu atveju esą tiek darbuotojai, tiek kontroliuojančios institucijos turėtų visas galimybes tinkamai bendrauti su įmonėje atsakingu asmeniu, gauti dokumentus bei paaiškinimus.
Kada šie pokyčiai galėtų įsigalioti, L.Bušinskaitė neprognozavo. Visi šie siūlymai esą yra pirminėje stadijoje – juos dar reikės pritaikyti prie esamos teisinės bazės. Vėliau šie siūlymai bus derinami su kitomis ministerijomis, darbdavių ir darbuotojų atstovais ir tik tada pasieks Vyriausybę bei Seimą.
Bankroto teks palaukti
„15min“ jau rašė, kad 2008 metais, reorganizuojant bendrovę „Čilija“, atsirado bendrovės „Čili pica“, „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Čili Holdings“. Tuo pat metu „Čilija“ buvo pervadinta į „Čili Bistro“, o pernai tapo „Veiza“. Į šią įmonę buvo perkeltos ir motinystės atostogų išėjusios „Čilijos“ darbuotojos. Tačiau paaiškėjo, kad „Veiza“ ruošiasi bankrutuoti ir neketina moterims suteikti darbo, dirbto iki vaiko priežiūros atostogų.
Moterys, kurioms vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos dar dirbant „Čilijoje“, apie įmonių pertvarką sužinojo tik tada, kai pareiškė norą grįžti į darbą. „Mano darbo vieta buvo Gedimino prospekte esančioje kavinėje. Todėl man sunku suprasti – mano darbo vieta vis dar yra, kur ir buvo, o aš atsidūriau kažkokioje bankrutuojančioje įmonėje“, – guodėsi buvusi „Čilijos“ darbuotoja vilnietė Donata (vardas pakeistas – aut. past.).
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis „15min“ informavo, kad šiuo metu bendrovėje „Veiza“ yra registruoti 78 darbuotojai iš anksčiau buvusių 100. Tačiau dienos, kai daugiau nei 4 mln. Lt skolų turinti bendrovė paskelbs bankrotą, jiems teks palaukti.
„Bendrovė nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau teismas grąžino ieškinį ir nurodė pašalinti trūkumus“, – sakė V.Mačiulaitis. Šiuo metu jie esą šalinami, o kiek tai užtruks neaišku – tai pasakyti galintis jos vadovas Darius Vyšniauskas vakar neatsiliepė mobiliuoju telefonu.
Skundai nepasitvirtino
Kaip „15min“ sakė V.Mačiulaitis, VDI 2010–2011 metais gavo ir išnagrinėjo 2 „Čili picos“ ir 3 „Čili kaimo“ darbuotojų skundus. Juose buvo keliami klausimai, susiję su atleidimo iš darbo procedūromis, nelegaliu darbu, darbo ir poilsio laiko pažeidimais, darbų sauga. „Nagrinėjant šiuos skundus įmonių padaliniuose buvo atlikti patikrinimai. Jų metu skunduose nurodyti klausimai nepasitvirtino“, – sakė V.Mačiulaitis. Anot jo, patikrinimai „Čili picos“, „Čili kaimo“ ir „Čili Kinijos“ kavinėse vyks ir ateityje.
