Žemiau patiekiame svarbiausias ekonomines pirmadienio naujienas, susijusias su sankcijomis Rusijai ir kitais įvykiais.
Subombarduotas lietuvių valdomas prekybos centras
Naktį nuo bombardavimo Kyjive nukentėjo lietuvių valdomas prekybos centras „Retroville“ – buvo visiškai sugriautas sporto klubas, apgadintas biuras, tačiau tikimasi, kad ateityje prekybos centrą bus galima atidaryti.
Kaip 15min sakė įmonės „BT Invest“, kuri Kyjive vysto prekybos tinklą „Novus“ bei minėtą „Retroville“, atstovas Gintautas Pavalkis, panašu, jog raketos pataikė į priestatą, kuriame buvo sporto klubas su baseinu.
„To priestato jau visiškai nebėra, jis pavirto į dulkes. Taip pat sprogimo banga gana smarkiai apgadino biuro pastatą, kuris yra suintegruotas su pačiu prekybos centru. Apgadintas ir įėjimas į prekybos centrą“, – 15min sakė G.Pavalkis.
Kaip rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ , bombardavimo metu žuvo mažiausiai 8 žmonės.
Plačiau skaitykite: Bombos Kyjive kliudė lietuvių valdomą prekybos centrą: sugriautas sporto klubas, apgadintas biuras
Trąšų kainos pasiekė naują rekordą
Konsultacinės bendrovės CRU trąšų indeksas nuo metų pradžios pakilo 30 proc. ir šiuo metu yra aukštesnis nei per maisto ir energetikos krizę, kai kainos šoktelėjo 2008 metais, rašo „Financial Times“.
Trąšų kainos naujus rekordus muša sumažėjus tiekimui iš Rusijos – pagrindinės eksportuotojos pasaulyje. Vasarį Rusija uždraudė azoto trąšų eksportą, todėl pasaulinės kainos smarkiai išaugo. Situaciją dar labiau paaštrino sankcijos Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ ir Kinijos taikomi eksporto apribojimai.
Tuo tarpu Europoje dėl sparčiai brangstančių gamtinių dujų, kurios yra pagrindinė azoto trąšų sudedamoji dalis, gamintojai sumažino gamybos apimtis. Didesnės trąšų kainos reiškia, kad visame pasaulyje didės gamybos sąnaudos, o tai turės įtakos derliaus kokybei.
Piketas prieš „Vičiūnų grupė“ delsimą nutraukti veiklą Rusijoje
Pirmadienio vakarą prie savivaldybės surengta dar viena protesto akcija – gyventojams piktinasi, kad miesto merui Visvaldui Matijošaičiui iš dalies priklausanti „Vičiūnų grupė“ iki šiol neuždaro gamyklos Kaliningrade.
Plačiau skaitykite: Kaune – protestas prieš Matijošaičių interesus: „Verslui Rusijoje – ne!“
Tuo tarpu V.Matijošaitis tvirtina, kad įmonė yra įsipareigojusi stabdyti savo veiklą Rusijoje, tačiau numatyti terminų, kada tai padarys, yra neįmanoma.
„Tiems, kas supranta lietuviškai, viską jau esu pasakęs: sprendimai priimti – jie nesikeičia ir yra vykdomi pilnu pajėgumu. Jeigu kažkas žmonių kalbos nesupranta, jokie papildomi aiškinimai čia nepadės“, – BNS teigė V. Matijošaitis.
„Pats versle jau senokai nedalyvauju, bet žinau, kad iki šios dienos atlikta didelė dalis darbų. Sąlygos keičiasi beveik kasdien, dėl to numatyti konkrečių datų ar terminų neįmanoma – tai būtų tiesiog fantazijos ir elementarus melas. Daroma viskas, kad būtų baigta kuo greičiau“, – sakė Kauno meras.
Apie tai, kad stabdo veiklą Rusijoje „Vičiūnų grupė“ pranešė kovo 7 dieną. Tuomet V. Matijošaičio sūnus, grupės generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis teigė, jog pritarta planams „koncentruoti verslą bei gamybą Europoje ir stabdyti veiklą Rusijoje“.
Tuomet taip pat teigta, jog procesai reikalauja laiko.
Dalis „Vičiūnų grupės“ produkcijos gaminama Kaliningrado srityje ir yra parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose.
Rusijos vyriausybė paragino gyventojus nekaupti cukraus ir grikių atsargų
Rusija turi daug cukraus ir grikių, pirmadienį pareiškė vyriausybės pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko, ragindama visuomenę nepanikuoti ir nepulti kaupti atsargų, prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus invaziją į Ukrainą.
Koordinuotas Vašingtono ir Briuselio atsakas į Ukrainoje sukeltą karą pavertė Rusiją labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje, o toliau augančios infliacijos fone rublis nukrito į istorines žemumas.
Precedento neturinčios Vakarų sankcijos sukėlė nerimą gyventojus, kurie puolė pirkti ilgai negendančių produktų.
„Noriu nuraminti mūsų piliečius: esame visiškai savarankiški, kai kalbama apie cukrų ir grikius“, – per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Abramčenko.
„Nėra reikalo panikuoti, pirkti šių prekių. Jų užteks visiems. Panikos skatinamas pirkimas tik destabilizuoja platinimo tinklą“, – ramino pareigūnė.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose matyti tuščios lentynos ir rusai, stovintys ilgose eilėse prie cukraus.
Pasak V. Abramčenko, Rusija šiemet numato pasėti daugiau cukrinių runkelių ir grikių.
„Tai reiškia, kad naujasis derlius užtikrins cukraus ir grikių prieinamumą parduotuvių lentynose, o Rusijos konditeriai ir kepėjai gaus reikiamą cukraus kiekį“, – pridūrė V. Abramčenko.
Ji taip pat sakė, kad Rusijoje maisto trūkumas nejaučiamas, ir pridūrė, kad valdžia padidins prekių importą iš „draugiškų šalių“.
Vasario 24 dieną Putinas įvedė Rusijos karius į Ukrainą
Vakarų pasaulis į tai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, o virtinė įmonių, įskaitant H&M, „McDonald's“ ir IKEA, pasitraukė iš Rusijos.
Pareigūnai Maskvoje siekia sumenkinti Vakarų bausmių poveikį, žadėdami, kad Rusija prisitaikys, o pats V. Putinas yra pareiškęs, kad šalis iš krizės išeis dar stipresnė.
Rusija „ekstremistiniais“ paskelbė „Instagram“ ir „Facebook“
Maskvos teismas pirmadienį uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“.
Maskvos Tverės rajono teismas pranešė, kad sutiko su prokurorų prašymu uždrausti abi socialinės žiniasklaidos platformas už „ekstremistinės veiklos vykdymą“, tačiau „Meta“ susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“ nebus uždrausta, nes ji nenaudojama viešiems pareiškimams skelbti.
„Meta“ šio sprendimo kol kas nepakomentavo.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) prašė teismo nedelsiant uždrausti „Meta“ ir apkaltino ją veikiant prieš Maskvos interesus per jos karą Ukrainoje, Kremliaus vadinamą „specialia karine operacija“.
Šis žingsnis yra dalis didžiulių Maskvos pastangų griežtai riboti rusams prieinamą informaciją apie karą Ukrainoje.
„Organizacijos „Meta“ veikla nukreipta prieš Rusiją ir jos ginkluotąsias pajėgas“, – Maskvos Tverės rajono teismui sakė FSB atstovas Igoris Kovalevskis. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, valdžia Rusijoje užblokavo „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.
Plačiau skaitykite: Rusijos teismas „ekstremistiniais“ paskelbė ir uždraudė „Instagram“ ir „Facebook“
FNTT: Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įšaldyta 13 mln. eurų
Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai ir Rusijai Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. eurų vertės lėšų bei kito turto, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Jos duomenimis, dėl sankcijų, taikomų keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui, įšaldyta 46,2 tūkst. eurų. Sankcijos jiems pritaikytos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu, „Vnešekonombank“.
Dėl sankcijų, taikomų dviem Rusijos asmenims ir aštuonioms įmonėms bei keturiems asmenims, susijusiems per nuosavybės teisę ar kontrolę, įšaldyta apie 10,094 mln. eurų, 3,129 mln. JAV dolerių (2,8 mln. eurų) ir 645 tūkst. Rusijos rublių.
Sankcijos pritaikytos dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu, „Vnešekonombank“, Aleksejumi Mordašovu, Andrejumi Melničenka, Rusijos statybų įmone „Mostotrest“, plieno ir kasybos pramonėje veikiančia „Severstal“, Andrejumi Guryjevu, Igoriu Sečinu, Sergejumi Chemezovu.
FNTT nuo šiol kiekvieną pirmadienį skelbs apie ES sankcijų taikymą Lietuvoje.
Maskvos vertybinių popierių birža atsidarė po beveik mėnesio
Maskvos vertybinių popierių biržoje pirmadienį atnaujinta prekyba federalinės vyriausybės obligacijomis, laipsniškai atnaujinant biržos veiklą po beveik mėnesį trukusio sustabdymo dėl karo Ukrainoje. Tiesa, prekyba įmonių akcijomis dar nėra atnaujinama.
Maskvos birža sustabdė prekybą netrukus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į provakarietišką Ukrainą.
Biržos atstovas Andrejus Braginskis pirmadienį patvirtino, kad prekyba iždo OFZ obligacijomis atnaujinta.
Jis išreiškė viltį, kad netrukus bus atnaujinta ir prekyba akcijomis.
„Techniškai viskas yra parengta ir tikimės, kad prekyba atsinaujins artimiausiu metu“, – naujienų agentūrai AFP teigė A. Braginskis.
Kaip praneša BBC, prieš prasidedant oficialiai prekybai šių vyriausybės obligacijų pajamingumas išaugo beveik 20 proc. – tai yra didžiausias rodiklis per visą istoriją. Didesnis pajamingumas reiškia, kad vyriausybė turės mokėti daugiau, norėdama pasiskolinti, ir rodo, kad investicija yra rizikingesnė. Vėliau, prasidėjus prekybai, pajamingumas nusistovėjo arti 13 proc.
Centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina penktadienį pranešė, kad bankas ketina pirkti OFZ, siekdamas sumažinti neapibrėžtumą.
Praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios, Rusijos bankas daugiau nei dvigubai padidino bazinę palūkanų normą iki 20 proc., reaguodamas į Vakarų šalių įvestų sankcijų bangą.
Rusijos rublio vertė nuo to laiko nukrito iki istorinių žemumų.
Rinkose kilo nerimas, kad Rusija bus nepajėgi tvarkyti savo skolą, tačiau praėjusią savaitę ji sumokėjo 117 mln. JAV dolerių palūkanų už dvi JAV doleriais denominuotas obligacijų emisijas.
Rusija įspėja Europą, kad naftos embargas „smogtų visiems“
Embargas rusiškos naftos importui, kurį dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ragina skelbti kai kurios Europos šalys, tiesiogiai paveiks visus, pirmadienį pareiškė Kremlius.
„Iš tiesų, kiek mums žinoma, naftos embargo tema aktyviai svarstoma. Ši tema labai sudėtinga, nes toks embargas labai rimtai paveiktų visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas tai pareiškė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti papildomų sankcijų Maskvai.
Kai kurios ES narės, tarp jų Baltijos valstybės, ragino skelbti Rusijos naftos ir dujų embargą. Tuo metu Vokietija nepritaria skubiam rusiškų energijos išteklių importo nutraukimui.
Pirmadienį tai sakė ir su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
„Spaudimas naftos tiekimo įmonėms nebenaudoti naftos iš Rusijos nėra protingas, nes šiuo metu vis dar esame priklausomi nuo tų energijos šaltinių. Pavyzdžiui, yra per daug naftos perdirbimo gamyklų Rytų ir Vakarų Europoje, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškos naftos ar dujų. Vokietija, Nyderlandai esame priklausomi nuo rusiškų išteklių“, – spaudos konferencijoje Vilniuje po susitikimo su G. Nausėda sakė Nyderlandų premjeras.
Jis teigė besitikintis, kad Europos Sąjungai pavyks iki metų pabaigos bent dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.
Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad rusiškos naftos importą nutrauks laipsniškai iki šių metų pabaigos.
V. Zelenskis ragina Europą sustabdyti visą prekybą su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos lyderius sustabdyti visą prekybą su Rusija, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai nutraukti jau beveik mėnesį besitęsiantį puolimą prieš jo šalį.
„Prašau, nefinansuokite šios šalies, Rusijos, karo mašinos. Nė vieno euro okupantams. Uždarykite jiems visus savo uostus. Netiekite jiems savo prekių. Atsisakykite Rusijos energijos išteklių. Spauskite, kad Rusija išeitų iš Ukrainos, – kalbėjo V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tikiu, žinau, kad taika įmanoma. Tačiau jūs privalote veikti, kad taika būtų pasiekta.“
Kreipdamasis tiesiogiai į Vokietiją prezidentas sakė: „Esate stiprūs. Europa yra stipri.“
„Estijos geležinkelių“ vadovas: dėl sankcijų Rusijai galime netekti trečdalio pajamų
Estijos valstybinės geležinkelių infrastruktūros valdytojos ir prevežimo operatorės „Eesti Raudtee“ valdybos pirmininkas Kaido Zimmermannas pareiškė, kad tarptautinės sankcijos Rusijai tiesiogiai paliečia krovinių siuntėjus, kurie „Estijos geležinkeliams“ moka naudojimosi infrastruktūra mokestį, todėl dėl to bendrovė gali netekti trečdalio arba maždaug 10 mln. eurų metinių pajamų.
Kita vertus, jo teigimu, sankcijos taip pat spartina krovinių srautų geležinkeliais perorientavimą iš rytų-vakarų krypties į šiaurės-pietų kryptį – šis procesas prasidėjo jau prieš kelerius metus.
Pasak jo, „Estijos geležinkelių“ uždavinys artimiausiai ateičiai – ieškoti naujų prekybos srautų tarp Skandinavijos ir Azijos arba Europos.
Bendrovė optimizuoja išlaidas, tačiau, anot K. Zimmermanno, didelių atleidimų neplanuoja.
Akcininkų organizacija „Actares“ paragino „Nestle“ nutraukti veiklą Rusijoje
„Nestle“ turi nutraukti visą savo veiklą Rusijoje, pirmadienį pareiškė akcininkų organizacija „Actares“, savo pareiškimu didindama spaudimą Šveicarijos maisto milžinei, jau sulaukusiai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimo pasketi kitų įmonių pavyzdžių ir pasitraukti iš Rusijos rinkos.
„Nestle“ pareiškė sustabdžiusi visą savo importą ir eksportą į Rusiją, įskaitant kavos kapsules „Nespresso“ ir vandenį „S.Pellegrino“, tačiau išlaikė gyvybiškai svarbių produktų, tokių kaip kūdikių maistas, tiekimą.
Kalboje, kuri šeštadienį buvo tiesiogiai transliuojama prie Šveicarijos parlamento Berne susirinkusiems protestuotojams, V. Zelenskis paragino Šveicarijos įmones nutraukti verslą Rusijoje ir pasmerkė įmones, kurios tęsia veiklą, nepaisydamos Mariupolio apgulties.
„Actares“ – akcininkų organizacija, siekianti atsakingesnės ekonomikos – ragina „Nestle“ apsvarstyti prezidento V. Zelenskio raginimą <...> nutraukti verslą su Rusija!“ – sakoma vienos didžiausių Šveicarijos akcininkų asociacijų pranešime.
„Nestle“ sekmadienį tvirtino, kad Rusijoje negauna jokio pelno.
„Sustabdėme visas investicijas ten ir nutraukėme visą reklaminę veiklą“, – naujienų agentūrai AFP teigė bendrovės atstovė spaudai.
„Iš likusios veiklos Rusijoje pelno negauname,“ – teigė ji.
„Darome viską, kas įmanoma Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse, kad padėtume sušvelninti šią humanitarinę katastrofą,“ – sakė atstovė.
Socialiniuose tinkluose jau pasirodė raginimų boikotuoti „Nestle“ produkciją.
