Riba, iki kurios lėšos visada paveldimos
Kaip paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, gyventojo pensijų kaupimo sąskaitoje esantys pinigai yra žmogaus turtas ir, kaip bet kuris kitas asmeninis turtas, yra paveldimi Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jokių apribojimų išmokėti sukauptą sumą paveldėtojams nėra. Jeigu paveldėtojai – šeimos nariai, netaikomi ir jokie papildomi mokesčiai.
„Gyventojui sulaukus pensinio amžiaus ir atsiradus teisei sukauptas lėšas atsiimti, pinigai yra paveldimi tol, kol gyventojas nesudaro anuiteto sutarties. Primename, kad žmogus turi teisę lėšas atsiimti sulaukęs pensinio amžiaus, bet prievolės to daryti nėra – tai reiškia, kad žmogus pats sprendžia, kada jam atsiimti lėšas.
Jeigu gyventojas sukaupė iki 10 tūkst. eurų (ši riba bus indeksuojama priklausomai nuo infliacijos ir vidutinės gyvenimo trukmės Lietuvoje), tokiu atveju jam nereikia įsigyti anuiteto. Pinigus vienu ypu (jeigu sukaupta iki 3 tūkst. eurų) arba periodinėmis išmokomis (jeigu sukaupta nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų) išmoka jo kaupimo bendrovė. Jeigu žmogus miršta neišnaudojęs šių lėšų, tuomet jos gali būti paveldimos“, – teigė pašnekovas.
Kuo skiriasi standartinis ir atidėtasis anuitetas
Jeigu žmogus sukaupia daugiau nei 10 tūkst. eurų, atsiranda prievolė įsigyti anuitetą. Jis gali pasirinkti iš dviejų anuiteto rūšių.
Standartinis anuitetas reiškia, kad nuo sutarties pradžios kas mėnesį žmogui bus mokama pagal sukauptą sumą apskaičiuota išmoka iki gyvos galvos. Tai yra garantija, kad net jeigu jis gyvens ilgai ir jo sukaupta suma baigsis, jam toliau bus mokamos išmokos tol, kol jis bus gyvas. Tokią garantiją suteikia ir riziką prisiima anuiteto teikėjas.
Atidėtasis anuitetas reiškia, kad žmogus nusprendžia sukauptą sumą padalinti į dvi dalis. Viena dalis, kuri sudaro 90 proc. sukauptos sumos, skiriama periodinėmis išmokoms mokėti. Šias išmokas, kol žmogui sukaks 85 metai, mokės pensijų kaupimo bendrovė, o kiek iš šios sukauptos lėšų dalies nebus spėta išmokėti, tiek jų bus paveldima.
Likusi pinigų dalis (10 proc.) skirta mokėti anuiteto išmokoms nuo 85 metų. Ši lėšų dalis nėra paveldima, tačiau kaupusiam gyventojui suteikiama garantija, kad net jeigu jis gyvens ilgai ir jo sukaupti pinigai baigsis, jam toliau bus mokamos išmokos tol, kol jis bus gyvas.
Vis dar norima pinigus palikti vaikams ir anūkams
„Galima prognozuoti, kad daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie iki šiol kaupė ir kaups toliau, kaip ir tie, kurie pradės kaupti dabar ir tai darys bent 20–30 metų, pasieks ribą, nuo kurios turės įsigyti anuitetą. Visi jie galės rinktis standartinį anuitetą arba atidėtąjį anuitetą, kai didžioji dalis neišmokėtų pinigų yra paveldima.
Nors antros pakopos pensijų kaupimo sistema iš esmės yra skirta padidinti konkretaus gyventojo reguliarias pajamas senatvėje, o ne sukaupti turto artimiesiems, vis dėlto apklausos rodo, jog daugeliui gyventojui paveldėjimo galimybė yra kone svarbiausia priimant sprendimą dėl pensijų kaupimo.
Tad nuspręsta pasiūlyta du variantus – standartinį anuitetą, kuris reiškia didžiausią garantiją bei didžiausią naudą (periodiškai mokamą sumą) gyventojui, ir tai, ko nori patys gyventojai – variantą su paveldėjimo galimybe, kartu išsaugant išmokų iki gyvos galvos garantiją“, – sakė S.Jarmalis.
Pasak „Sodros“ atstovo, nė vienas nežinome, kokio amžiaus sulauksime, o kad ir ką manytume apie save, beveik pusė visų pensininkų Lietuvoje 85 metų sulaukia, o ateityje, gerėjant gyvenimo kokybei bei medicinai, tikėtina, šio amžiaus sulauks dar daugiau žmonių.
Deja, gyventojų apklausos bei jų sprendimų analizė rodo, kad pas mus žmonės vis dar taupo ne savo oresnei senatvei ir geresniam gyvenimui sulaukus pensijos, bet savo vaikams, anūkams. Nuostata, kad taip daryti yra gerai, labai paplitusi tarp pagyvenusių žmonių.
Koks svarbiausias naujosios tvarkos tikslas
„Aviva Lietuva“ vyriausioji aktuarė Edita Svetlauskienė primena, kad anuitetas egzistuoja ir dabartinėje papildomo kaupimo pensijai sistemoje, tik jo apskaičiavimas yra sudėtingesnis.
„Nuo 2020 m. įsigaliosianti sistema bus paprastesnė – jeigu sukaupta suma neviršija 3 tūkst. eurų, gaunama vienkartinė išmoka, jei sukaupiama nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, ši suma paskirstoma periodinėmis išmokomis, o nuo 10 tūkst. atsiranda prievolė pirkti anuitetą.
Periodinių išmokų ir anuiteto tikslas – kad žmogus, išėjęs į pensiją, gautų ilgalaikes pajamas. Kitaip tariant, šios sistemos tikslas yra užtikrinti, kad antroje pakopoje sukaupti pinigai būtų išdėlioti laike ir užtikrintų žmogui kasdienes gyvenimo pajamas“, – aiškino pašnekovė.
Lietuvoje tradiciškai labai aktualus paveldimumo klausimas – tai yra žmonėms kirba, kas bus, jeigu jie, neišnaudoję visos sukauptos sumos, numirs. Standartinio anuiteto atveju, žinia, pinigai nepaveldimi.
„Tokiems žmonėms puiki alternatyva – atidėtas anuitetas, kai už apytiksliai 10 proc. sukauptos sumos nusiperkamas anuitetas, kurio išmokos pradedamos mokėti nuo 85 metų, o likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų. Pavyzdžiui, jei žmogus į pensiją išeina 65-erių, pensijų kaupimo bendrovė 20 metų jam mokės periodines išmokas.
Lietuvoje labai aktualus paveldimumo klausimas – tai yra kas bus, jeigu jie, neišnaudoję pinigų, numirs.
Likusi neišmokėta suma paveldima mirties atveju. Be to, ji toliau investuojama, todėl periodinių išmokų dydis gali keistis, nes jis priklauso nuo investavimo rezultatų. Taip pinigai apsaugomi nuo infliacijos, o ilguoju laikotarpiu išmokos auga. Taigi, jeigu reikėtų atsakyti, į ką atsižvelgti pasirenkant anuiteto rūšį, sakyčiau, tai labiau psichologinis pasirinkimas.
Kalbant apie skaičius, žmogui pasirinkimo metu turėtų būti pateikta informacija, kuri jam padėtų apsispręsti, kurį anuitetą pasirinkti – atidėtąjį ar standartinį, jis turėtų įvertinti, ar jam aktualus paveldėjimo aspektas. Atidėtojo anuiteto atveju stengiamasi paskaičiuoti taip, kad perėjimas iš periodinių išmokų į atidėtojo anuiteto išmokas nebūtų labai žymus, tai yra kad išmokos labai nesiskirtų. Todėl anuitetui ir paskaičiuota 10–15 proc. suma nuo sukauptų lėšų“, – aiškino aktuarė.
Pasak jos, mūsų visuomenėje gaji tendencija, kai žmonės, raginami pasirūpinti savo ateitimi senatvėje, numoja ranka, kad tiek ilgai negyvens. Tačiau šiuolaikinė medicinos pažanga leidžia net ir lėtinių ligų turintiems žmonėms gyventi vis ilgiau ir ilgiau.
Todėl svarbu turėti papildomai sukauptą sumą, kuri užtikrintų tinkamą pragyvenimo lygį sulaukus senatvės. Natūralu, jog senėjant visuomenei ir mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, atotrūkis tarp „Sodros“ pensijos ir darbo užmokesčio didės, o tai, kas bus sukaupta antroje pakopoje, bus jau konkrečiai žmogui priklausantys pinigai ir jie tikrai jam atiteks.
„Mes pavydime užsieniečiams, kurie, išėję į pensiją, keliauja, o mūsų senoliai taip pat to nusipelnę, bet dažnai trūkstą lėšų oriam senatvei. Minėta išmokų sistema užtikrintų didesnes pajamas būsimam pensininkui iš kelių šaltinių – „Sodros“ ir antros pakopos“, – svarstė pašnekovė.
E.Svetlauskienės manymu, ši sistema turėtų pasiteisinti: „Mes judame prie sistemos, kai pats žmogus atsakingas už save ir savo ateitį, kad jis galėtų pasakyti – aš dirbau, taupiau ir dabar gausiu pensiją, kurios užteks ne vien tik išgyvenimui“.
Žmonės savo santaupų lengvai netenka
Visi kalbinti pašnekovai sutiko, kad periodinių išmokų ir anuiteto tikslas – kad žmogus, gavęs visą sumą, jos iš karto neišleistų. Deja, tarp pagyvenusių žmonių vis dar vyrauja nuostata savo gerovės sąskaita remti vaikus ar anūkus, todėl, gavę didelę sumą pinigų, jie padovanoja ją, pavyzdžiui, dukrai ar sūnui, kad šie įsigytų būstą, o patys toliau lieka socialinės atskirties rizikos grupėje, neturėdami už ką nusipirkti net maisto ar vaistų.
Naujoji sistema tarsi apsaugo žmones nuo jų pačių ir užtikrina gyvenimo pajamas senatvėje jiems, o ne jų giminaičiams.
Naujoji sistema tarsi apsaugo žmones nuo jų pačių ir užtikrina gyvenimo pajamas senatvėje jiems, o ne gerovę jų giminaičiams, kurie dar sugeba sau užsidirbti patys.
Dar skaudžiau, kai žmonės savo santaupų netenka apgauti sukčių. Nors apie telefoninius sukčius, viliojančius iš patiklių, ypač senyvo amžiaus, žmonių pinigus, kalbama seniai, pastarieji vis dar sėkmingai vykdo savo veiklą, o jų metodai tobulėja.
Šių metų pradžioje žiniasklaidoje aprašytas atvejis, kai 77 metų moteris neteko net 22 100 eurų. Moteris sulaukė nepažįstamojo, prisistačiusio kriminalinės policijos pareigūnu skambučio. Sukčius nurodė, kad moters gauta pensija neva išmokėta netikrais pinigais ir reikia juos patikrinti. Atėjusiam tariamam pareigūnui, moteris padavė patikrinti visas savo santaupas. O štai 62 metų moteris, telefonu sulaukusi skambučio pirkti bitkoinų ir įtikinta, kad šitaip labai praturtės, sukčiams atidavė net 30 tūkst. eurų.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, pastaruoju metu skambučių mažėja, tačiau sukčių veikla keliasi į elektroninę erdvę (dauguma šiandieninių pensininkų naudojasi internetu) – siunčiami elektroniniai laiškai su pasiūlymais pelningai investuoti pinigus, pranešama apie tariamą laimėjimą loterijoje ir pan. Vyresnio amžiaus moteris socialiniuose tinkluose susiranda „žavūs džentelmenai“, kurie jas apžavi, paprašo paskolinti pinigų ir dingsta.
Kasmet sukčiai apgauna apie 3000 žmonių ir dažnai jiems nereikia jokių banko prisijungimo duomenų. Žmonės santaupas jiems atiduoda grynaisiais.
