Biudžeto priėmimas numatytas gruodžio 14 dieną. Už tai, kad priėmimui būtų numatyta ši data, balsavo 80 parlamentarų, „prieš“ buvo 5, susilaikė 45 Seimo nariai.
Kaip ketvirtadienį pristatydama atnaujintą projektą tvirtino finansų ministrė Gintarė Skaistė, atnaujintas biudžetas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, didėja 521,2 mln. eurų, palyginti su pirminiu projektu.
Tiesa, deficitas taip pat didės ir sieks 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai pirminiame projekte buvo numatytas 3,1 proc. deficitas.
Pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio augs 4,7 mln. eurų, o dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Žemės įstatymo pakeitimų atitinkamai didės 3 mln. eurų, ir 6,2 mln. eurų. Dėl kitų pokyčių pajamos ūgtels 3,2 mln. eurų.
Atitinkamai po pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos su ES lėšomis išaugo 146,1 mln. eurų.
Atnaujintame biudžete saugumui papildomai skiriama 59 mln. eurų, iš jų krašto apsaugai – 24,9 mln. eurų, COVID-19 padariniams šalinti – 14,7 mln. eurų, poreikiams dėl situacijos pasienyje su Baltarusija – 19,5 mln. eurų.
Tuo metų atlyginimų didinimui numatyti papildomi 4,8 mln. eurų, tai susiję su papildomu darbo užmokesčio didinimu tam tikroms institucijoms ir su Seime priimtu sprendimu dėl įstaigų vadovų mažų koeficientų didinimų. Tam numatyta 2,3 mln. eurų.
Teiravosi dėl sporto, ugniagesių ir kultūros
Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ministrei uždavė klausimą dėl sporto finansavimo.
„Kokia konkrečiai suma bus skirta sporto finansavimui? Nes keičiasi tvarka, tad, ar bus sportas finansuojamas nuo sausio 1 dienos? Ar, kaip visada, sporto institucijos lėšas gaus praėjus dviems ar trims mėnesiams?“, – klausė A.Sysas.
Atsakydama G.Skaistė pažymėjo, kad papildomai sporto finansavimui numatyta 2 mln. eurų, o įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos.
Tuo metu „valstiečių“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad pernai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sektoriui trūko pinigų net atlyginimams, tačiau ir atnaujintame biudžeto projekte programuojama tokia pati situacija.
„Šiuo metu numatyta tiek lėšų, kad praktiškai jiems jų užteks lygiai tiek pat – apie 10 mėnesių. Tai kelia didelį susirūpinimą. Žinome, kad su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba yra panaši situacija, yra tuščių, neužimtų etatų, taip pat ir policijoje. Kodėl nenumatyta tiek lėšų, koks yra poreikis?“, – klausė K.Mažeika.
Tačiau G.Skaistė tvirtino, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams lėšos padidintos ženkliai, savivaldybių ugniagesiams – taip pat: „Pastariesiems, palyginti su 2021 metų biudžetu, lėšos auga 7,6 proc., o darbo užmokesčiui numatytos lėšos auga 7 proc.”.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas klausė dėl savivaldybių galimybių skolintis ir lėšų kultūros darbuotojams. „Ar nemanote, kad numatyta suma, kurią savivaldybės galės pasiskolinti, yra per maža, žinant, kokia yra situacija dėl išaugusių kainų?“, – tvirtino R.Šarknickas.
Į tai atsakydama finansų ministrė tvirtino, kad savivaldybių galimybes skolintis numato ne jos „valios sprendimas“, o konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas.
„Įstatyme numatyta, kad savivaldybės gali skolintis sunkmečiu iki 1,5 proc. nuo savo pajamų, kol yra ekonomikos atotrūkis nuo potencialo. Tai reiškia, kad jos tą lankstumą gali panaudoti, kuris numatytas fiskalinės drausmės įstatyme. Savivaldybių biudžetai auga ženkliausiai iš visų“, – kalbėjo G.Skaistė.
Ministrė: kitų metais vidutinė infliacija sieks 4 proc.
Svarstant atnaujintą biudžetą, Lietuvos regionų frakcijos narys Valdemaras Valkūnas prabilo apie tai, kad dėl infliacijos biudžete numatytų lėšų esą „užteks iki liepos“.
„Numatau, kad bus 50 proc. infliacija. Reikia ruoštis fataliniam variantui“, – prognozavo V.Valkiūnas.
Jis taip pat kėlė klausimus, kodėl numatytos, anot jo, didelės sumos krašto apsaugai, medicininėms kaukės pradinukams ir panašiems tikslams.
Į tai G.Skaistė atsakė ironiškai.
„Jūs galite įsteigti savo prognozavimo tarnybą infliacijai, viskas yra įmanoma, tačiau, žvelgiant į finansines prognozes, kurias atlieka paprastai tam tikros institucijos: Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Europos Komisija, jos numato, kad vidutinė metinė infliacija bus 3,1 proc. Finansų ministerija prognozes atnaujins gruodžio viduryje. Aš asmeniškai manau, kad kitų metų metinė infliacija sieks apie 4 proc.“, – sakė G.Skaistė.
V.Mitalas dėkojo Vyriausybei, R.Žemaitaitis liejo kritiką
Laisvės frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtino, kad patobulintas biudžeto projektas yra „dar geresnis nei tas, kuris iš Seimo buvo išlydėtas į Vyriausybę.“
„Visų pirma, džiugina, kad kitų metų biudžeto projekte yra trečdaliu padidintas finansavimas mokslui ir man atrodo, kad tai yra didelis visų mūsų laimėjimas. Žinoma, kad toks ilgalaikės investicijos vaisius bus raškomas tik po kurio laiko, nes rezultatai iškart nepasimato, prireiks kantrybės sulaukti grąžos, bet kai ji ateis, neabejoju, kad visi pamatysime, jog visi esame padarę gerą sprendimą. Džiaugiuosi, kad buvo pritarta ir siūlymui dėl priklausomybės reabilitacijos lėšų didinimo“, – atnaujintą biudžetą gyrė V.Mitalas.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis nebuvo nusiteikęs taip optimistiškai.
„Kiekvienais metais duodu biudžetui pavadinimą. Tai dabar jį pavadinau genocido ir maro dirbantiems ir kuriantiems žmonėms biudžetu. (...) 2023 metais laisva triusikų gumelė, kuri leidžia skolintis kiek nori, pasibaigs. Kažkada pradės galioti fiskalinė drausmė ir valstybė turės grįžti į normalius rėmus. Dabar deficitas gausis 3,4 mlrd., o ką darysite 2023 metais?“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Toliau jis tęsė priminęs, kad valdantieji planuoja naują automobilių taršos mokestį, o Žaliasis kursas kiekvienam gyventojui „viską pabrangins nuo 17 iki 20 proc.“
Tuo metu M.Majauskas pripažino, kad reikia sutikti su opozicijos kritika, jog biudžeto deficitas yra pakankamai reikšmingas. Tačiau vis dėlto jis yra mažesnis nei vidutiniškai euro zonos šalyse, kur siekia 3,5 proc. nuo BVP.
„Ilgesniu laikotarpiu turime kalbėti apie skolos mažėjimą, kuris turėtų mažėti iki 40 proc. nuo BVP. Tai reikalinga, kad turėtume pakankamai fiskalinės erdvės ateities krizėms, kurios yra neišvengiamos. Svarbu pabrėžti, ką pasakė Valstybės kontrolė – kad didelė dalis išlaidų šiame biudžete yra nepagrįstos ilgalaikiais tvariais pajamų šaltiniais. Mes dabar turime ekonomikos augimą, bet jis lėtės ir tai reiškia, kad pajamų augimą turėsime atitinkamai mažesnį. Turėsime sugrįžti prie mokesčių diskusijos ir čia svarbus sutarimas, kad mokesčiai turi nepaliesti labiausiai pažeidžiamų gyventojų, vidurinės klasės“, – įspėjo politikas.
Pasak M.Majausko, mokesčiai turi būti nukreipti į „stambaus verslo apmokestinimą, taip pat reikia naikinti lengvatas advokatams, antstoliams ir notarams.“
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė nenorįs užsiimti „akla propaganda, kad biudžetas yra tobulas“ ir užsiminė, kad jame yra taisytinų dalykų.
„Daug yra trūkstamų dalykų, bet tai nėra katastrofa. Yra suvaldytas ir valstybės skolos augimas. Svarbu, kad mokslinės eksperimentinės plėtros ir saugumo reikalams atsiranda papildomi milijonai. Išlieka tai, ką reikia laikyti šito biudžeto socialinio jautrumo dedamąja, – tai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas“, – pastebėjo Seimo narys.
Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Algirdas Butkevičius sakė esąs „labai griežtos fiskalinės politikos šalininkas“ ir tvirtino, kad su augančiu biudžeto deficitu sutiktų tik tuo atveju, jei finansavimas mokslui augtų ne 20 mln. eurų, o 220 mln. eurų.
„Sakyčiau, kad su situacija reikia susitaikyti, nes dabar negalioja Stabilumo ir augimo paktas. Kitu atveju tai visiškai nepateisinama, nes ekonomika kitais metais augs 4 proc.“, – kalbėjo Seimo narys.
