„Švediškoms įmonėms Lietuva patraukli, – sakė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. – Lietuva yra labai svarbi Švedijos prekybos partnerė. Tai patvirtina ir mūsų atliktas tyrimas. Apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad jų įmonės šiemet planuoja Lietuvoje investuoti daugiau nei 230 mln. Lt.”
Šių įmonių investicijos ateinančiais metais turėtų išaugti iki 245 mln. Lt.
„Mūsų pačių nuomone, studija yra labai pozityvi, – sakė Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius. – Pirmas atradimas – Lietuva iš esmės yra gera šalis daryti verslui. Gera darbo jėga, mažos veiklos sąnaudos, gera strateginė vieta. Lietuvos politinė sistema artimiausius keletą metų stabili. Geras vietinės rinkos pelningumas, lengva startuoti su nauja įmone.“
„Lietuva nepasiekiama oro keliu visiškai“, – sako Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius.
Visgi esama ir problemų. M.Zalatoriaus teigimu, Lietuvoje įmonės vėluoja atsiskaityti, daug laiko užima įvairios biurokratinės procedūros. Lietuvoje žmonės labai darbštūs, tačiau jiems trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos. Švedai taip pat skundžiasi ir tuo, kad į Lietuvą labai sunku atvykti oro keliais.
„Lietuva nepasiekiama oro keliu visiškai”, – sakė Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims.
Iš dalies problema yra ir korupcija, visgi, Švedijos ambasadorės Lietuvoje teigimu, reta švedų įmonė Lietuvoje su tuo susidūrė.
„Daug diskutavome apie korupciją. Įmonės mano, kad tai vis dar labai svarbus veiksnys, tačiau labai nedaug bendrovių su tuo susidūrė. Jos mato progresą pastaraisiais metais“, – sakė Cecilia Ruthström-Ruin.
Švedijos įmonės įsitikinusios, kad 9 iš 10 pirkimų yra įvykdomi be korupcijos.
M.Zalatoriaus teigimu, korupcijos suvokimas Lietuvoje yra daug didesnis nei pati korupcija.
„Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo. Korupcija dažniausiai tampa geriausiu paaiškinimu“, – sakė M.Zalatorius.
Netiki nepriklausoma žiniasklaida
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad švedai nepasitiki Lietuvos žiniasklaida. Žiniasklaidą kaip nepatikimą, mažai patikimą arba iš dalies patikimą informacijos šaltinį vertina net 84 proc. respondentų.
„Atviruose komentaruose švediškų įmonių atstovai rašė abejojantys nepriklausomos žiniasklaidos egzistavimu Lietuvoje, teigė pasitikintys tik keliais žiniasklaidos šaltiniais. Buvo išsakyta nuomonė, kad kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo“, – sakė M.Zalatorius.
Be to, švedų teigimu, Lietuvos įmonės įstatymų laikosi tik iš dalies.
„Lietuvos verslininkai drąsinami daugiau investuoti Skandinavijos šalyse. Tačiau tą reikia daryti remiantis taisyklėmis ir čia Lietuvai yra didelis iššūkis“, – rašė vienas Švedijos įmonių Lietuvoje atstovas.
Švedijos verslininkai rekomendavo šalies valdžiai siekti stabilumo, viešumo ir aiškumo priimant sprendimus.
2012 m. balandžio–birželio mėnesiais Švedijos ambasada kartu su Švedijos prekybos tarybos biuru Lietuvoje atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti, kaip šalyje veikiančių švediško kapitalo įmonių atstovai vertina verslo klimatą Lietuvoje; išsiaiškinti jų ateities lūkesčius; įvardinti tobulintinas sritis.
Tyrime daugiau nei 30 proc. Lietuvoje veikiančių švediškų įmonių vadovų vertino šalies mokesčių sistemą, įstatymus, politinę aplinką, korupcijos įtaką verslui, gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, infrastruktūrą, žiniasklaidos patikimumą ir kt. Atliekant tyrimą, respondentai turėjo galimybę pateikti atvirus komentarus ir rekomendacijas. Švedija užima pirmaujančią vietą užsienio investuotojų sąraše ir yra viena iš svarbiausių prekybos partnerių.
