„Esame tikri, kad Švedijos gyventojai savo kasdieniame gyvenime plastikinius maišelius naudoja atsakingai, tad nėra jokios priežasties, kodėl už juos turėtų papildomai mokėti“, – STV transliuotojai sakė klimato ministrė Romina Pourmokhtari (Romina Purmochtari).
Tokie ketinimai pristatyti praėjus savaitei po to, kai nuo pernai spalio dirbantis ministrų kabinetas, pirmąkart remiamas kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, paskelbė planuojantis mažinti mokesčius benzinui ir dyzelinui.
Šie pasiūlymai sukėlė susirūpinimą, kad naujosios vyriausybės klimato politika iš esmės yra atsitraukimas nuo kelerius metus trukusių novatoriškų pastangų.
Didžiausia Skandinavijos valstybė 2020-aisiais įvedė 3 kronų (0,25 euro) mokestį plastikiniams maišeliams, nors kai kurios parduotuvės kainą pakėlė net iki 7 kronų (0,59 euro).
Švedijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais kiekvienas statistinis šalies gyventojas sunaudojo 74 plastikinius maišelius, tuo tarpu pernai – jau tik 17.
Europos Sąjungos tikslas – 2025-aisiais šis rodiklis visose Bendrijoje neturi viršyti 40.
„Manoma, kad šis apmokestinimas sukuria tam tikrus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, administracines išlaidas, taip pat skatina aktyvesnį alternatyvų naudojimą“, – teigiama Švedijos vyriausybės pareiškime.
Tokios alternatyvos yra popieriniai maišeliai, kurių gamyba reikalauja daugiau energijos ir vandens.
