Remiantis Švedijos statistikos paskelbtais skaičiais, tai buvo didžiausias nuosmukis per ne mažiau kaip per keturis dešimtmečius.
„Bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis yra didžiausias ketvirčio nuosmukis nuo 1980 metų“, – pranešė Švedijos statistikos tarnyba.
Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, nuosmukis siekė 8,2 procento.
Paskelbti duomenys yra preliminarūs. Patikslinti duomenys turėtų būti paskelbti rugpjūčio 28 dieną.
Nors BVP sumažėjimas buvo reikšmingas, jis atitiko analitikų prognozes.
„Tai, kaip ir tikėtasi, yra dramatiškas nuosmukis. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, jis yra žymiai mažesnis, pavyzdžiui, jei lygintume su Pietų Europa“, – naujienų agentūrai TT teigė banko „Nordea“ vyriausiasis analitikas Torbjornas Isakssonas.
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį sumenko 12,1 proc., o Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kur karantinas ypač smarkiai paveikė turizmo sektorius, nuosmukis buvo dar didesnis.
Skirtingai nei daugelis kitų Europos šalių, Švedija koronaviruso pandemijos metu nebuvo įvedusi visuotino karantino, iš esmės išlaikydama verslą nesustabdytą. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad šalies ekonomika priklauso nuo eksporto, visuotinio nuosmukio padarinius pajuto ir Švedija.
Švedijos pareigūnai tvirtino, kad jų strategija visuomet buvo nukreipta išsaugoti visuomenės sveikatą, o ne išgelbėti ekonomiką.
Kai Švedija paskelbė savo pirmojo metų ketvirčio BVP duomenis – 0,1 proc. augimą, – COVID-19 pandemijos poveikis dar nebuvo akivaizdus.
Tai reiškia, kad Švedija dar nenugrimzdo į recesiją, kuri įvyksta, kai BVP traukiasi du iš eilės ketvirčius.