12-os mėnesių infliacija šioje Skandinavijos valstybėje kovą padidėjo iki 6,1 proc. nuo 4,5 proc. vasarį.
„Brangsta maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, tačiau daugiausia [infliacijos šuoliui] įtakos turėjo didėjančios elektros energijos ir degalų kainos“, – sakė Švedijos statistikos departamento atstovė Caroline Neander.
Tokio dydžio metų infliacijos Švedijoje nebuvo nuo 1991-ųjų gruodžio, o atmetus išlaidų energijai padidėjimą vartojimo kainų augimas per metus siekė 4,1 procento.
Nepaisant spartėjančios infliacijos Švedijos centrinis bankas (Riksbank) kol kas susilaiko nuo reikšmingo bazinių palūkanų didinimo, teigdamas, kad kainų šuolis iš esmės yra laikinas.