Šio mėnesio pradžioje pristatytas vyriausybės pasiūlymas gali duoti priešingą rezultatą, nes „ilgainiui jis galbūt gali paskatinti bankus keisti tai, kaip jie veikia“, – pareiškė Bjoernas Wahlroosas interviu agentūrai „Bloomberg“.
Bankai gali gana nevaržomi spręsti, kurias savo verslo dalis „įkurti čia, Kopenhagoje, Londone ar dar kitur“, – pareiškė jis.
Finansų ministrė Magdalena Andersson mano, kad Švedijos bankai šiuo metu yra „nepakankamai apmokestinti“, nors „uždirba didelius pinigus“.
Finansų ministrė Magdalena Andersson mano, kad Švedijos bankai šiuo metu yra „nepakankamai apmokestinti“, nors „uždirba didelius pinigus“.
Planuojamas mokestis – juo buvo pakeistas pernai pateiktas pasiūlymas, kuris galėjo neatitikti ES konkurencijos taisyklių – dabar bus peržiūrimas ir peržiūra, pasak vyriausybės, tęsis iki 2016 metų lapkričio.
„Kaip ir visi kiti, mokame pelno mokestį, todėl iš tikrųjų negaliu suprasti logikos“, – pareiškė „Nordea“ valdybos pirmininkas.
Tačiau finansų ministerija tvirtina, kad Švedijos bankai šiuo metu turi pranašumą prieš kitus sektorius, nes jiems netaikomi reikalavimai dėl pridėtinės vertės mokesčio. Pasak vyriausybės, naujasis bankų mokestis būtų taikomas arba įplaukoms, arba darbo užmokesčio fondui. Vyriausybės teigimu, metinės įplaukos iš naujojo mokesčio turėtų siekti apie 4 mlrd. kronų (485 mln. JAV dolerių).
„Įžvelgiu galimybę padidinti bankų sektoriaus apmokestinimą“, – kiek anksčiau šį mėnesį sakė M. Andersson. „Dėl ankstesnio įmonių mokesčių sumažinimo bankų sektoriaus mokesčių suma sumažėjo 4 mlrd. kronų. Ir tai tuo metu, kai jie gauna labai didelį pelną ir nemoka PVM.“
Analitikų teigimu, vyriausybė greičiausiai pasirinks bankų Švedijoje gaunamų įplaukų apmokestinimo variantą, nes tai nesikirs su jos tikslu mažinti nedarbą.
Analitikų teigimu, vyriausybė greičiausiai pasirinks bankų Švedijoje gaunamų įplaukų apmokestinimo variantą, nes tai nesikirs su jos tikslu mažinti nedarbą.
Tuo tarpu B. Wahlroosas aiškina, kad „apmokestinus darbo užmokesčio fondą atgrasoma nuo samdymo ir skatinama dar daugiau investuoti į automatizavimą ar elektroninę bankininkystę“.
Pasak Švedijos bankininkų asociacijos, darbo užmokesčio fondo mokestis skatins bankus mažinti darbo jėgą, o mokestis, pagrįstas banko dydžiu, netiesiogiai prilygtų kreditavimo mokesčiui, nes kuo daugiau bankas skolintų, tuo labiau didėtų to mokesčio suma. Dėl tokio mokesčio padidėtų bankų išlaidos ir galėtų padidėti skolinimas šešėlinėje bankų sistemoje.
„Toks mokestis ne tik iškraipytų konkurenciją, bet ir padarytų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui“, – tvirtina asociacija.
Ekspertų skaičiavimais, jeigu būtų apmokestintos bankų Švedijoje gaunamos įplaukos, labiausiai nukentėtų „Swedbank“
Ekspertų skaičiavimais, jeigu būtų apmokestintos bankų Švedijoje gaunamos įplaukos, labiausiai nukentėtų „Swedbank“, kuris dėl tokio mokesčio 2017 metais prarastų 3,2 proc. savo pelno. Iš didžiųjų Švedijos bankų mažiausiai – 1,3 proc. pelno – prarastų „Nordea“. Tačiau šios išlaidos bus kompensuojamos klientų sąskaita.
Praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį Švedija jau bandė nustatyti bankų mokestį. Tą kartą bankai, siekdami išvengti minėto mokesčio, kuris 1991 metais buvo panaikintas, apmokestintas verslo dalis perkėlė kitur.
Buvęs finansų ministras Andersas Borgas 2011 metais sakė, kad Švedija neturėtų vėl įvesti tokio mokesčio, nes ankstesni bandymai parodė, jog bankai paprasčiausiai perkėlė savo verslą į Londoną.
Bankų apmokestinimą neseniai išbandė ir Suomija, 2013 metais trejiems metams nustačiusi laikinąjį bankų mokestį. Iš šalies mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad „Nordea“ Suomijoje tais metais sumokėta suma sumažėjo.
Pasak B. Wahlrooso, Suomijos pavyzdys rodo, kad bankų mokesčių rezultatai yra abejotini.
„Tiesiog patarčiau – ir aš jokiu būdu negrasinu – aš tiesiog labai geranoriškai patariu tai planuojantiems žmonėms gerai apie viską pagalvoti, nes patirtis nėra labai gera“, – pareiškė jis.
