Šveicarijos ekonomika šiais metais susitrauks 6 proc.

Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį perspėjo, kad turtingosios Alpių valstybės laukia „staigus koronaviruso pandemijos sukeltas nuosmukis“, dėl kurio šalies ekonomika šiais metais sumenks maždaug 6 procentais.
Lozana (Lausanne) Šveicarijoje
Lozana (Lausanne) Šveicarijoje / 123rf.com nuotr.

„Tai bus didžiausias nuosmukis nuo aštuntojo dešimtmečio naftos krizės“, – sakoma Šveicarijos nacionalinio banko (SNB) pranešime, kuriame bankas išsamiai pristatė pinigų politikos sprendimus.

„Dauguma ekonominių rodiklių pastaraisiais mėnesiais smarkiai pablogėjo“, – pažymėjo centrinis bankas, be kita ko, nurodydamas staigų nedarbo lygio didėjimą ir „rekordiškai žemą“ vartotojų pasitikėjimą.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau sunyko 2,6 proc., pranešė bankas.

Pasak banko, balandį jau buvo juntamas didžiausias ekonominių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, ekonominis poveikis.

„Todėl tikėtina, kad antrąjį ketvirtį BVP nuosmukis bus dar stipresnis“, – pažymėjo bankas.

Nors ekonominė veikla vėl pradėjo augti nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai buvo panaikinta dauguma apribojimų, SNB įspėjo, kad, kaip ir kitose šalyse, šiuo metu tikimasi „tik dalinio atsigavimo“.

Bankas teigė, kad „BVP greitu laiku negrįš į prieškrizinį lygį“, pridurdamas, kad apskritai „šiemet BVP greičiausiai sumažės maždaug 6 procentais“.

Visgi vėliau padėtis turėtų imti gerėti – pasak banko, antroje šių metų pusėje tikimasi „ekonomikos atgaivinimo“, kuris greičiausiai atsispindės „aiškiai teigiamame augime“ kitais metais.

„Esama daug neapibrėžtumo“, – spaudos konferencijoje Berne pripažino centrinio banko vadovas Thomas Jordanas.

„Yra vilčių, kad blogiausią etapą jau praėjome“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „šalies laukia sudėtingas atsigavimo etapas“.

Centrinis bankas ketvirtadienį nusprendė palikti nepakeistą bazinę neterminuotų indėlių centriniame banke palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia minus 0,75 procento.

Jis taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į koronaviruso krizę, bankų sistemai buvo suteikta papildomo likvidumo, kad būtų paremtas kredito teikimas visai ekonomikai.

„Ėmėmės reikšmingų intervencijų“, – pareiškė Th. Jordanas ir pridūrė, kad padėtis „šiek tiek palengvėjo“.

Bankas taip pat smarkiai pakoregavo infliacijos prognozę dėl „žymiai silpnesnių“ augimo perspektyvų ir nukritusių naftos kainų.

Bankas skaičiuoja, kad šiais metais infliacija bus minus 0,7 proc., palyginti su ankstesne minus 0,3 proc. prognoze, o kitais metais infliacija gali siekti minus 0,2 proc., palyginti su 0,3 proc. ankstesne prognoze.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų