„Kintant Šveicarijos franko kursui, Finansų ministerijos skaičiuojama ir skelbiama valstybės skola atitinkamai kinta, tačiau įsipareigojimai Šveicarijos frankais yra visiškai apdrausti, todėl faktiniai valstybės skolos mokėjimai nekinta", – BNS sakė Finansų ministerijos atstovė Teresė Staniulytė.
Lietuva tarptautinėse rinkose yra išleidusi vieną Šveicarijos frankais denominuotą obligacijų emisiją – 2012-ųjų spalį buvo išplatinta 175 mln. Šveicarijos frankų nominalios vertės obligacijų, kurios bus išperkamos 2018 metų balandį.
2012 metų spalį išplatintų obligacijų vertė buvo apie 144,8 mln. eurų, šiuo metu ji yra padidėjusi iki maždaug 172,8 mln. eurų.
Šveicarijos franko vertė euro atžvilgiu pastebimai išaugo po to, kai Šveicarijos centrinis bankas sausio 15 dieną atsisakė 2011 metais nustatytos viršutinės franko kurso euro atžvilgiu ribos, kuri sudarė 1,2 franko už eurą. Šveicarijos centrinis bankas taip pat sumažino neterminuotų indėlių palūkanų normą nuo minus 0,25 iki minus 0,75 procento.
Lietuvos centrinės valdžios sektoriaus skola 2014-ųjų lapkričio pabaigoje buvo 14,386 mlrd. eurų, arba 39,7 proc. prognozuojamo praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios skola užsienio finansų institucijoms siekė 9,877 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,406 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad Lietuvos valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 41,4 proc. bendrojo vidaus produkto.