Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros skyriaus viršininko Vytauto Paukštės, uosto direkcijos užsakymu buvo paskaičiuota, kiek kainuotų įrengti laikinus, maždaug trejiems metams skirtus molus ir užtvaras. Įgyvendinti šį sumanymą kainuotų 9–12 mln. Lt. Kainų skirtumą lemia tai, kokios medžiagos būtų naudojamos.
„Jei molai būtų statomi naudojant vien geotekstilę, po ledonešio gali tekti vėl atlikti tam tikrus darbus, nes ledai geotekstilę gali suplėšyti“, – pasakojo V.Paukštė.
Taip pat buvo apskaičiuota, kiek sąnašų patektų į uostą esant molams ir be jų. „Sąnašų nebus išvengta ir esant molams, nes jos atplukdomos ir iš Šventosios upės, ir iš jūros. Nustatyta, kad molai duoda efektą, bet jis nėra toks didelis. Jeigu nebūtų molų, tikėtinas užnešimas – 57 tūkst. kub. m, o jei molai būtų, sąnašų galėtų būti 34 tūkst. kub. m“, – pasakojo V.Paukštė.
Pigiau valyti dugną
Anot V.Paukštės, molų neturinčio uosto dugnui valyti nuo sąnašų per metus prireiktų apie 1,5 mln. Lt, o įrengus molus – apie 860 tūkst. Lt. Tad molai atsipirktų tik per 20 metų. Jis pasiūlė Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdžio nariams verčiau parinkti rangovą, kuris uoste nuolat valytų dugną.
„Rangovas privalėtų turėti budinčią žemsiurbę, kad po audringesnių orų įvykus užnešimui ar šiaip susikaupus sąnašoms dėl natūralių procesų, užtikrintų projektinius gylius. Tokią sutartį norėtume turėti trejiems metams“, – tarybos nariams siūlė V.Paukštė.
 |
| Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Šventosios mažųjų laivų uostelis |
Posėdžiui pirmininkavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis svarstė, ar nepasikartos šį rudenį nusikalbėjusi latvių kompanijos istorija – šie dugną valė, tačiau numatyto gylio taip ir nepasiekė.
„Kad nebūtų taip, jog savaitę uostas veikia, savaitę – ne. Ar galima užtikrinti nepertraukiamas galimybes net ir po prastesnių metereologinių sąlygų kažkurį laiką įplaukti į uostą“, – klausė E.Masiulis.
V.Paukštės teigimu, prastiems orams galima pasiruošti. „Organizuotume darbus ir gylis turėtų būti palaikomas nuolat, o ne tik gavus užduotį. Manau, kad turint vietoje žemsiurbę įmanoma užtikrinti, kad uostas veiktų“, – tikino V.Paukštė.
Klaipėdos uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo teigimu, kitąmet dėl dugno sąnašų valymo problemų kilti nebeturėtų. Anot jo, praėjusią vasarą gruntas buvo šviežiai iškastas ir čia pat supiltas, tad pirmoji audra nuplovė tūkstančius kubinių metrų sąnašų. Dabar šis gruntas išvežamas ir kitais metais tokio taršos šaltinio nebebus.
