Nepaisant to, B.Bonnesen ir po to tikino, kad bankas nebuvo įsitraukęs į galimas pinigų plovimo operacijas Baltijos šalyse. 2018 m. spalį SVT televizijai ji teigė, kad bankas veikia vietos rinkoje ir paslaugas teikia vietos klientams, ir užtikrina pinigų plovimo prevenciją.
Tiek banko vadovė, tiek komunikacijos vadovas Gabrielis Francke Rodau patikino, kad remiasi atliktu vidinių perlaidų patikrinimu, o audito metu nieko neatrasta. Tačiau bankas ataskaitos nepaviešino.
Pernai spalio 23 d. B.Bonnesen pristatydama banko trečio ketvirčio finansinius rezultatus, investuotojus ramino, kad „Swedbank“ neįsivėlęs į pinigų plovimo požymių turinčią veiklą.
SVT televizijos „Uppdrag granskning“ laidos gautas vidinis dokumentas atskleidė, kad „Swedbank“ vadovės teiginiai melagingi. „Swedank“ ir „Danske Bank“ klientai atliko įtartinų perlaidų už 3,2 mlrd. eurų ir 6,7 mlrd. JAV dolerių, cituojama slapta vidinė ataskaita.
Vidinis „Swedbank“ pranešimas datuotas 2018 m. rugsėjo data, ant jo yra žyma „konfidencialu“, jį parengė už atitiktį atsakingas banko padalinys, nurodoma, kad analizuotos abejotinos transakcijos ir jų dalyviai.
Gavėjais dokumente nurodyta B.Bonnesen ir keli kiti „Swedbank“ grupės vadovybės atstovai.
„Swedbank“ atstovas G.Francke SVT aiškina, kad „95 mlrd. kronų suma yra bendra visų perlaidų suma tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“ 2007-2015 m., kuri gauta pasirinkus kelis rizikos indikatorius“. Anot jo, tai nėra „įtartinos klientų operacijos“, kaip teigia SVT.
„Swedbank“ atstovas patikina, kad bankas detaliai išnagrinėjo maždaug 2000 klientų, o finansinius nusikaltimus tirianti tarnyba Švedijoje turėjo prieigą prie dokumento.
2019 m. vasario 20 d. SVT tyrimas atskleidė, kad 50 „Swedbank“ klientų Baltijos šalyse dalyvavo 5,8 mlrd. eurų vertės perlaidose, kurios atliktos tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“ sąskaitų.
