Antrąjį ketvirtį apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje vienam darbuotojui tekusių darbo valandų skaičius buvo ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus.
Tuo tarpu pusėje pramonės šakų atlyginimai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo.
Visgi atlyginimai ir toliau sparčiai augo gerai apmokamuose sektoriuose, tokiuose kaip IT, finansai ir energetika. Šiose srityse vidutinis bruto darbo užmokestis viršijo 2 000 eurų per mėnesį.
Darbo užmokestis labiausiai mažėjo žemesnio atlyginimo sektoriuose, tokiuose kaip prekyba, turizmas ir pramogos, kurie labiausiai nukentėjo per pirmąjį koronaviruso pandemijos sukeltos krizės etapą.
Statybos ir gamybos pramonėje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 1–3 procentais.
Daugelis įmonių sumažino atlyginimus, kad galėtų gauti valstybės paramą, o baigus galioti paramoms programoms, pakelia atlyginimus į ankstesnį lygį.
Nepaisant to, skirtinguose sektoriuose situacija smarkiai skiriasi – yra sričių, kuriose esama pakankamai užsakymų (pavyzdžiui, statybinių medžiagų pramonė ar maisto pramonė), o dalies pramonės šakų ateitis atrodo toli gražu ne tokia šviesi (pavyzdžiui, įvairių paslaugų užsienio turistams sektorius).
Sunki ekonominė padėtis ir didėjantis nedarbas mažina spaudimą dėl darbo užmokesčio. Žiniasklaidos priemonėse vyrauja žinios apie koronaviruso krizę ir galimus naujus apribojimus, eksporto paklausa išlieka silpna, turizmo sezonas baigiasi, kaip ir subsidijos darbo užmokesčiui ir apmokamoms atostogoms.
Esant tokiai situacijai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai dėl atlyginimų derasi atsargiai.
Remiantis „Swedbank“ prognoze, vidutinis bruto darbo užmokestis, atsižvelgiant į kompensacijas, šiemet augs tik 2,2 procento.
Banko nuomone, kitais metais spartėjant ekonomikos augimui, atlyginimų augimas padidės iki 3,3 procento.
Tuo tarpu namų ūkių padėtį pagerins kainų kilimo sustabdymas, kadangi vidutinis vartotojų krepšelis šiemet nebrangs.
