Teisinių paslaugų bendrovė „Clifford Chance“ 2019-ųjų vasarį buvo pasamdyta paties „Swedbank“ atlikti banko kovos su pinigų plovimu tyrimą. Jis apėmė banko klientus, operacijas ir veiklą nuo 2007 metų iki 2019 metų kovo mėnesio, o taip pat tai, kaip bankas tvarkė vidaus ir išorės informacijos atskleidimą. „Clifford Chance“ aiškinosi, kaip „Swedbank“ praeityje reagavo į trūkumus, kurie būdavo nustatomi.
Tarptautinė su korupicja kovojanti organizacija „Transparency International“ kartu su savo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Švedijos nacionaliniais skyriais po „Swedbank“ banko paskelbtos ataskaitos išsakė susirūpinimą dėl akivaizdžių trūkumų Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistemoje.
„Jei ne informatorius, tiriantys žurnalistai ir visuomenės spaudimas, bankas galėjo vykdyti pinigų plovimo paslaugas“, – teigė Švedijos „Transparency International“ pirmininkas Ulrikas Ashuvudas.
Naujoje vidinėje apžvalgoje aprašoma, kaip „Swedbank“ slėpė informaciją nuo valdžios institucijų. Bankas taip pat ne visuomet sugebėdavo nustatyti ir užfiksuoti klientų tapatybes, patikrinti jų lėšų kilmę ir pranešti apie įtartinas operacijas.
Tyrimo duomenimis, „Swedbank“ vidaus tarnyba kėlė rimtą susirūpinimą dėl to, kaip bankas įgyvendina kovos su pinigų plovimu politiką dar 2006 metais. Ir nuo to laiko bent iki 2018-ųjų.
S.Muravjovas: per „Swedbank“ Lietuvos padalinį perėjo bent 3,2 milijardo
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė: „Priežiūros organai Lietuvoje susiduria su svarbiu išbandymu. Dabar jie patiria didžiulį spaudimą užtikrinti, kad bankai ir, ne mažiau svarbu, „fintech“ įmonės būtų tinkamai prižiūrimos.“
„Akivaizdu, jog „Swedbank“ negalėjo nežinoti apie per jį keliaujančius „purvinus“ pinigus. <...> Iš viso 2014–2019 m. per šio banko Lietuvos padalinį perėjo bent 3,2 milijardo galimai „plaunamų“ eurų, į kuriuos buvo numota ranka ir kurių niekas papildomai netikrino, nors turėjo“, – savo feisbuke rašė S.Muravjovas.
Prieš kelias savaites Estijos ir Švedijos tyrėjai „Swedbank“ skyrė 360 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Pranešama, kad Estijoje, Latvijoje ir JAV vyksta baudžiamasis tyrimas.
„Swedbank“: buvo imtasi veiksmų trūkumams pašalinti
Banko „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus 15min pateiktame komentare rašoma, kad bankas jau ėmėsi veiksmų.
„Ataskaita rodo, kad 2014–2019 metų laikotarpiu buvo nustatyta didelę pinigų plovimo riziką keliančių mokėjimo operacijų, atliktų į ir iš klientų sąskaitų banko padaliniuose Baltijos šalyse. Tačiau „Clifford Chance“ nedaro išvados, kad vyko pinigų plovimas“, – komentavo S.Abraškevičius.
Jo teigimu, nuo praėjusių metų buvo imtasi nemažai veiksmų trūkumams pašalinti ir tvariam „Swedbank“ valdymui užtikrinti.
„Į pagrindines pareigybes banko grupėje buvo paskirti nauji vadovai, taip pat dideli ištekliai yra investuojami į banko veiklas, procesus ir sistemos palaikymą. „Clifford Chance“ ataskaitoje nurodoma, kad naujoji „Swedbank“ grupės vadovybė sustiprino kovą su finansiniais nusikaltimais ir tarptautinių sankcijų taisyklių laikymąsi“, – teigė S.Abraškevičius.
Lietuvos bankas: vadinti tuos pinigus įtartinais nebūtų teisinga
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina 15min teigė, kad banko tyrimas nustatė mokėjimo operacijas, kurios galimai turėjo padidintos rizikos požymių, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad operacijos yra įtartinos.
„Jūsų minimi skaičiai skelbiami teisinių paslaugų bendrovės „Clifford Chance“ tyrime, tačiau juos vadinti įtartinais pinigais nebūtų teisinga. „Clifford Chance“ atrinko tam tikras 2014–2019 metais vykdytas mokėjimo operacijas, kurios galimai turėjo padidintos pinigų plovimo rizikos požymių. Tokia atranka buvo reikalinga tolesnei ir gilesnei analizei, siekiant įsitikinti, ar atrinktos mokėjimo operacijos išties turėjo įtartinumo požymių.
Jūsų minima suma priskiriama prie operacijų, kurias aptiko sukurtas algoritmas, tačiau jokiu būdu nekonstatuojama piniginių operacijų įtartinumo. Pats „Clifford Chance“ sako, kad, remiantis finansų rinkos praktika, tokių algoritmų sugeneruoti pranešimai pasiteisina tik 1 atveju iš 10, t.y. parodo įtartiną mokėjimo operaciją, apie kurią bankas turėtų pranešti finansų žvalgybos institucijai (Lietuvos atveju – FNTT)“, – komentavo J.Govina.
Ji šį banko tyrimą vertina teigiamai: „Tai išties plataus masto ir gylio analizė, kurios įžvalgas ir metodologiją galėsime panaudoti atliekant pinigų plovimo prevencijos funkciją. Primename, kad 2018 m. už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų nesilaikymą Lietuvos bankas buvo įspėjęs „Swedbank“ Lietuvos padalinį ir liepęs pašalinti trūkumus. Padalinys juos pašalino, mes nuolat stebime, kaip bankas laikosi reikalavimų, jis nuolat mums teikia ataskaitas.“