Pasak „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės, vidutinius būstui skolinamų sumų dydžius pernai metais labiausiai augino toliau gerėjusi šalies ekonomika bei gyventojų lūkesčiai dėl ateities, įtakos taip pat turėjo ir kiek ūgtelėjusios nekilnojamojo turto kainos.
„Lietuvos gyventojai pernai būstui skolinosi aktyviau bei didesnes sumas. Tai rodo, jog jie optimistiškiau vertina savo finansines galimybes, nes nepaisant išorinių iššūkių pernai metais sparčiai gerėjo šalies ekonominė situacija, mažėjo nedarbas bei šiek tiek paaugo darbo užmokestis. Kita vertus, šiuo metu gyventojai skolinasi atsakingiau ir jų poreikiai yra labiau pamatuoti nei buvo prieš krizę, kuomet vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekė 49 tūkst. eurų“, – nuoseklų būsto paskolų rinkos augimą komentuoja „Swedbank“ atstovė Jūratė Gumuliauskienė.
Pernai metais „Swedbank“ sudarė 11 proc. daugiau būsto paskolų sutarčių nei 2013 m., o viso būsto paskolų portfelio bendra vertė sudarė daugiau nei 1,68 mlrd. eurų.
Tendencijos nesikeičia: perka butus ir greičiau išsimoka
Praėjusiais metais šiek tiek augo besiskolinančiųjų namui įsigyti gyventojų skaičius – nuo 18 proc. 2013 m. iki 22 proc. 2014 m. Visgi didžiąją dalį „Swedbank“ būsto paskolos gavėjų sudarė tie, kurie rengėsi pirkti butus, ir šiam tikslui skolinosi 59 proc. paskolos gavėjų. Namo statyboms pernai metais skolinosi 5 proc. paskolos gavėjų, joms pabaigti – 4 proc., žemės sklypui įsigyti – 2 procentai.
Taip pat daugėja tokių paskolos gavėjų, kurie paimtą paskolą grąžina anksčiau laiko. Pernai metų pirmąjį pusmetį tokie grąžinimai sudarė 31 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. ši suma siekė 28 mln. eurų. Gražinamų anksčiau laiko paskolų augimas, „Swedbank“ specialistų vertinimu, taip pat rodo gerėjančią šalies gyventojų finansinę padėtį.
Pernai metais, taip pat kaip ir 2013 m., Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 74 proc. perkamo būsto vertės, paskolai išmokėti skirdami 28 proc. savo mėnesio pajamų.
Euro poveikis – ribotas
Pasak „Swedbank“ ekspertės, pasirengimas euro įvedimui Lietuvos būsto finansavimo rinkai pernai metais didesnio poveikio neturėjo.
„Reikia pasakyti, kad euro poveikis buvo netiesioginis ir didesnės įtakos gyventojų sprendimui skolintis neturėjo. Visuomenės susidomėjimas euro įvedimu praėjusių metų pirmojoje pusėje kiek suaktyvino nekilnojamojo turto sandorių rinką, tačiau dažniausiai nekilnojamąjį turtą skubėjo pirkti tie, kurie tokiu būdu nusprendė investuoti turėtas santaupas litais. Būsto kainos paaugo, bet tam didžiausios įtakos turėjo natūraliai augusi nekilnojamojo turto paklausa“, – pažymi J. Gumuliauskienė.
Būstui dažniausiai Lietuvoje skolinasi 35 metų miestiečiai, turintys šeimą, aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas.
Didžioji dalis, 75 proc., pernai metais pasirašytų sutarčių buvo sudarytos penkiuose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje – 34 proc. sutarčių, Klaipėdoje 16 proc., Kaune 13 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai po 7 ir 5 procentus.
