Šiemet daugelis didžiųjų pasaulio ekonomikų išliko atsparios kainų ir palūkanų normų šuoliui bei išvengė ekonomikos nuosmukio. Vis tik, ekonomistų vertinimu, daugėja ženklų, kad jų atsparumas buvo laikinas, o didžiausi iššūkiai – dar priešakyje. „Swedbank“ prognozuoja, kad JAV ekonomika šiemet augs 2 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki vos 0,4 procento.
„Šie metai prasidėjo vieningomis ekonomistų prognozėmis – JAV ekonomikos laukia recesija. Tačiau pirmąjį pusmetį ekonomikos augimas neišsikvėpė, todėl pastaruoju metu padažnėjo nuomonės, kad JAV pavyks sumažinti infliaciją nesukeliant recesijos. Visgi JAV ekonomiką virš vandens iki šiol palaikė ekspansinė fiskalinė politika ir per pandemiją sukaupti finansiniai rezervai, kurie beveik išseko. Daugelis išankstinių indikatorių rodo, kad artimiausiu metu didžiausios pasaulio ekonomikos augimas išsikvėps“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo nuomone, išlieka nemaža tikimybė, kad JAV gali nepavykti išvengti ir kieto nusileidimo – recesijos bei nedarbo lygio padidėjimo. Dar prasčiau ekonomistai vertina Kinijos augimo perspektyvas. Lūkesčiai dėl Kinijos ekonomikos spurto nutraukus griežtas pandemijos valdymo priemones nepasiteisino, o daugelis makroekonominių rodiklių rodo gilėjančias jos problemas.
„Pramonė, mažmeninė prekyba, paslaugų sektoriai, privataus sektoriaus investicijos – visuose frontuose matomi Kinijos ekonomikos strigimo ženklai. Po trumpo atokvėpio vėl krenta būsto kainos ir sandorių skaičius, mažėja statybų apimtys. Jaunimo nedarbo lygis viršijo 20 proc., o vienintelis šios problemos sprendimas, kurį rado Kinijos valdžia – nebeskelbti šių duomenų. Kinijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, tačiau įmonių ir gyventojų noras skolintis yra ribotas, gyventojų lūkesčiai lieka rekordinėse žemumose. Galimybes paskatinti vartojimą fiskalinėmis priemonėmis taip pat riboja perteklinis skolų lygis, ypač regioninės valdžios“, – antros pasaulio ekonomikos problemas vardina N. Mačiulis.
Euro zonai pavyko išvengti blogiausių energijos krizės scenarijų, bet ekonomikos augimo kol kas tikėtis sudėtinga. Tiesa, pačioje euro zonoje matomi gana dideli skirtumai – Vokietijos ekonomika jau recesijoje, o, pavyzdžiui, nuo turizmo labiau priklausomos Ispanijos augimas šiemet viršija 2 proc.
„Pirkimo vadybininkų indeksai rodo, kad visų euro zonos valstybių pramonė jau patiria gilų nuosmukį, o šios problemos neigiamai pradeda veikti ir iki šiol klestėjusius paslaugų sektorius. Vis tik pagrindinė problema ir JAV, ir euro zonoje yra per didelės palūkanų normos, griežtėjančios kreditavimo sąlygos ir mažėjanti paskolų paklausa – visi šie veiksniai dar tik pradeda neigiamai veikti ekonomikas, o pilną jų įtaką pamatysime tik ateityje“, – teigia N. Mačiulis.
Kol kas ir JAV, ir euro zonoje viena šviesi sritis yra darbo rinka – nedarbo lygis yra rekordiškai žemas, užimtumas toliau didėja, o atlyginimų augimas kone dvigubai spartesnis nei buvo praėjusį dešimtmetį. Tačiau, ekonomistų vertinimu, šie rodikliai labiau atspindi praėjusių metų įmonių puikius finansinius rezultatus, o mažėjant infliacijai ir atslūgstant paklausai, bent kai kurios įmonės pradės ieškoti būdų sumažinti darbo sąnaudas.
Kol kas ir JAV, ir euro zonoje viena šviesi sritis yra darbo rinka.
Centriniai bankai palūkanų normas mažins jau pavasarį
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį palūkanų normas padidins paskutinį kartą, iki 4%, o kitų metų balandžio mėnesį jas jau pradės mažinti. Pagrindinė to priežastis – sparčiai mažėjanti infliacija ir stojantis ekonomikos augimas.
„Infliacija visose šalyse sparčiai mažėja dėl atpigusių žaliavų ir energijos. Vokietijos ir Kinijos gamintojų kainos krenta jau beveik metus, o tai dar tik iš dalies atsispindėjo vartotojų kainose. Tikėtina kad likusiais šių metų mėnesiais dar matysime kai kurių prekių pigimą. Tuo pat metu ir didesnės palūkanos, ir silpna paklausa gali dar labiau sustiprinti defliacines tendencijas, todėl palūkanų normos dabartinėse aukštumose ilgai neišsilaikys, o 2025 metų pradžioje Euribor galėtų nukristi iki 2 procentų“, – prognozuoja N. Mačiulis.
Lietuvoje recesija baigėsi, bet galimi pakartotini šokai
Po pusmetį besitęsusio ekonomikos nuosmukio, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo ir buvo 0,9 proc. didesnis nei prieš metus. Tačiau ekonomistai įspėja, kad didelė dalis augimo buvo dėl vienkartinių veiksnių, o augimą slopinančios priežastys niekur nedingo.
„Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP ženkliai kilstelėjo valstybės investicijos į inžinerinius tinklus – kelius, tiltus, energijos infrastruktūrą – kurios buvo net 45 proc. didesnės nei prieš metus. Vis tik kol kas eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, pagrindinės eksporto rinkos recesijoje, tad artimiausiais ketvirčiais labiausiai tikėtina stagnacija, nenustebintų ir pakartotinas ekonomikos susitraukimas“, – teigia N. Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet sumažės 0,3 procento, o kitų metų augimas bus netolygus ir sieks 1,5 procento. Tvaresnis ir spartesnis ekonomikos atsigavimas prognozuojamas tik 2025 metais, kuomet BVP turėtų padidėti 2,3 procento.
„Silpnos išorinės paklausos kontekste gera naujiena yra tai, kad atlyginimai Lietuvoje vėl auga sparčiau nei kainos. Tiesa, prognozuojame, kad nedarbo lygis Lietuvoje gali padidėti net 2 procentiniais punktais, tad gyventojų vartojimo augimas turėtų išlikti kuklus,“ – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Iššūkiai konkurencingumui ir tvarumui
„Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad per pastaruosius dešimt metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo keturis kartus sparčiau nei darbo našumas.
„Kol kas, dėka kryptingų bei sėkmingų vidaus ir užsienio investicijų, ekonomika transformavosi – vis didesnę eksporto dalį sudaro aukštesnės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos, kur rečiau konkuruojama darbo sąnaudomis. Dėl to pastarąjį dešimtmetį Lietuva ne tik neprarado rinkų, bet, sėkmingiau nei, pavyzdžiui, Latvija ar Estija, užėmė naujas rinkas ES ir kituose pasaulio regionuose. Vis tik spartaus augimo periodas baigėsi, o tolimesniam progresui pasiekti reikės daugiau pastangų, patrauklesnės investicinės aplinkos, mažiau eksperimentinių mokesčių“, – mano Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu, per spartus minimalaus atlyginimo didinimas šlubuojant pasaulinei paklausai gali pavirsti į prarastas darbo vietas, o atslūgęs tiesioginių užsienio investicijų srautas turėtų paskatinti neužmigti ant praeities laurų.
„Deja, politinis ciklas lemia tai, kad pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau populistinių idėjų, kurios trumpuoju laikotarpiu gali pradžiuginti, bet turėti labai neigiamų ilgalaikių pasekmių. Populiarios naujos mokestinės lengvatos atnešti naudą ne tiems, kam jos labiausiai reikia. Pasvarstymai apie tai, kad už ateities pensininkų pinigus būtų galima šiandien nusipirkti naują automobilį ar egzotišką kelionę, taip pat nėra labai tvarūs. Estija 2021 metais nusprendė paišlaidauti ateities pensininkų sąskaita, trumpam pakaitino vartojimą ir BVP, o dabar jau du metus yra recesijoje. Negana to, nuo kitų metų pradžios valstybės finansai bus remontuojami visa puokšte naujų ir didesnių mokesčių. Mėgstame lygiuotis į Šiaurės kaimynus, nepraleiskime progos ir pasimokyti iš jų, o ne savo, klaidų“, – siūlo N. Mačiulis.
