„Swedbank ekonomistų skaičiavimu, euro zonos ekonomika šiemet išliks recesijoje, o viso regiono BVP susitrauks 0,6 procento.
Naujas ligonis – Prancūzija
„Euro zonoje tęsiasi žiema, atšilimas čia nėra laukiamas iki pat 2014 metų. Pagrindinė euro zonos nuosmukio priežastis yra labai silpna Prancūzijos ekonomika ir besitęsiančios problemos Ispanijoje ir Italijoje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Nuosmukį patiriančių valstybių sąrašą papildys Prancūzija, kuri nei šiemet,nei kitąmet nepasieks užsibrėžtų biudžeto deficito mažinimo tikslų. Ji, pasak ekonomisto, yra naujasis Europos ligonis.
Šiek tiek sumažinta ir augimo prognozė Rusijoje – to priežastis didėjanti infliacija. Tačiau esą Lietuvos eksportuotojams tai nebus didelė problema, nes euras rublio atžvilgiu stiprės.
„Svarbiausia Lietuvos ekonomikai yra Vokietija, jos augimo prognozes mes padidinome. Ji auga dėl eksporto į Pietryčių Azijos ir kitas valstybes“, – priduria N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, pasitikėjimo bendros pinigų sąjungos ateitimi nepadidino ir nesklandus Kipro gelbėjimas, taip pat Portugalijos Konstitucinio teismo nutarimas, kad šalies taupymo priemonės prieštarauja šalies konstitucijai.
Augs ir toliau
„Šiaurės ir Baltijos valstybės Europos kontekste atrodo išskirtinai, pernai matėme Švedijos ir Baltijos valstybių augimą. Nepaisant recesijos euro zonoje augimas Baltijos šalyse tęsis – ketvirtus metus tai bus sparčiausiai augančios Europos valstybės“, - prognozavo ekonomistas.
Nepaisant problemų Europoje, „Swedbank“ ekonomistų nuomone, kitose pasaulio regionuose tęsiasi pastebimas ekonomikos atsigavimas, kuris turės teigiamo poveikio ir Europos eksportuotojams. Visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos recesijos nepatiria, o jų augimas bus šiek tiek lėtesnis nei pernai.
Pasak N.Mačiulio, pernai Lietuvos ekonomikos augimą slopino įmonių sprendimas atidėti kai kurias investicijas ir sumažinti atsargas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, apimantis įmonių ir gyventojų ir valstybės investicijas pernai sumažėjo 2,5 procento. Tačiau įmonės, gerėjant lūkesčiams, jau turėtų pradėti investuoti.
„Vidaus paklausa stiprės – įmonių ir gyventojų lūkesčiai smarkiai gerėjo (...) pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus gyventojai teigiamai vertina šeimų finansines galimybes daugiau vartoti. Dar svarbiau, kad visuose sektoriuose įmonės planuoja didesnį darbuotojų skaičių.
Antra tendencija, kuri skatins ekonomiką – paskolų portfelio augimas. Įmonės nori ieškoti naujų pajėgumų naujose rinkose.
Infliacija mažės
„2012 m. neigiamą poveikį Lietuvos ekonomika turėjo 5 proc. susitraukęs statybų sektorius. Šiemet valstybės investicijų programoje numatyta dešimtadaliu daugiau lėšų, didžioji dalis bus nukreipta į viešos infrastruktūros tobulinimą, – sako N. Mačiulis. – Pernai pirmą kartą po ilgos pertraukos augo išduotų naujos statybos leidimų skaičius, be to, tikėtinas spartesnis renovacijos procesas.“
Dėl pigesnės naftos ir sustiprėjusio euro šių metų pradžioje Lietuvoje kainos beveik nedidėjo, o vidutinė metinė infliacija kovą sumažėjo iki 2, 7 proc.
„Elektros brangimas, didesnis akcizas dyzelinui ir padidintas MMA pirmąjį šiuų metų ketvirtį, priešingai nei tikėtasi, neturėjo jokio poveikio infliacijai. Antroje metų pusėje matysime spartesnį kainų augimą, tačiau vidutinė metinė infliacija šiemet bus mažesnė nei pernai ir metų pabaigoje sieks 2,5 procento“, -prognozavo N. Mačiulis.
Dėl mažesnės infliacijos sparčiau augs realus darbo užmokestis, kuris, prognozuojama, šiemet padidės 2 procentais. „Swedbank“ prognozuoja, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 470 iki 625 litų. „Tačiau vyriausybė neturėtų apsiriboti tokiu kukliu tikslu, o turėtų ieškoti būdų NPD didinti iki 1000 litų“, sako ekonomistas.
Tam, kad atrasti lėšų NPD padidinimui jis siūlo kovoti su kontrabanda, dėl kurios Lietuvos biudžetas kasmet praranda apie 1 mlrd. litų kasmet, didinti valstybės įmonių valdymą, kuris vis dar yra labai neefektyvus, taip pat lengvinti PVM lengvatas arba apmokestinti turtą – pavyzdžiui automobilius.
